|
O aš jau tikėjausi, kad solrac kaip tikras specialistas pastebės, kad trisdešimt pirmaisiais metais chirurginiu įsikišimu psichinių ligonių dar nieks negydė ( lobotomija, pvz, pradėta praktikuoti tik dešimtmečio gale ), kaip ir dar nebuvo tokio dalyko išrasto kaip elektrošoko terapija, todėl elektrošoko aparatas būtų prasta maskuotė ateities aparatūrai. Trisdešimt pirmaisiais ko gero vien tik insulininę komą ( insulin indused coma ) galėjau ten įpiešti, bet pasirodė neįdomu. Beje, visa ta informacija - iš "History of Psychiatry. From the Age of Asylums to the Age of Prosac". Tarpukario laikotarpiu "paskutinis mados klyksmas" buvo būtent Freudo idėjos, ligonių gydymas pašnekesio metu bandant surasti užslėptus nepatenkintus seksualinius poreikius, ir taip iš. Tik 1939 gerasis daktaras Antonio Egaz Moniz išpopuliarino operaciją, kurios metu, pragrežus nedidelę dailią skylutę kaukolėje į vidų įkišamas nedidelis kaltukas ir su juo preciziškai pamakaluojama aukštyn žemyn, tikintis nutraukti nervus tarp frontalinės smegenų žievės ir tarpinių smegenų gumburo. Visa ta operacija dabar liaudiškai vadinama lobotomija, ir už ją gerasis mėsininkas 1949m gavo Nobelio premiją. Man ypač įsiminė viena variacija, kur net skylutės gręžti nereikia, užtenka ledo kaltuką ( ? ice pick ) įkišti šalia akies obuolio į akiduobę, po to stuktelėjus per kitą galą prakirsti ploną kaulą, ir tada makaluok kiek tik norisi. Žavinga istorija, tai, pamaniau, pasidalinsiu.
Taipogi abejotina detalė ir seržanto apsikartymas akumuliatoriais. Jeigu ligoninėje ir buvo avarinė sistema, greičiausia tai būtų buvęs avarinis generatorius, o UPS tais laikais prasmės dar neturėjo. Kam gi dar ten gali reikėti tų akumuliatorių, nebent beprotnamio automobiliams, jeigu jų ten buvo tuo laikotarpiu.
Žodžiu, jeigu kabinėtis, tai yra pilna prie ko, ir ne tik šitame, bet ir kiekviename apsakyme. O dėl tigro žudymo būdo tai galiu pasakyti tai: įsivaizduokite, kad jūsų kūne savaime atsiranda žaizdos, atskiros kūno dalys atsiskiria pačios savaime ir jūs bejėgis ką nors padaryti, nors ir žinote, kas to kaltininkas. Atsimenate, koks įniršis apima, kai ateinate iš ryto prie savo automobilio, o ten - iškaltas langas, magelis dingęs, ir dar ant sėdynės prikakota, o pasiskųsti nėra kam? Kokios mintys kyla, "pagaučiau tuos pacukus - kiaušius nuraučiau ir jiems į gerklę sukiščiau" ? Tai nepatenkintas ID šaukia. O dabar tarkim, kad tas ID, kaip jūsų pasamonės dalis, visas tas "pokytis 283" staiga persikelia į tigro kailį, sužeidimų nebėra, yra tik persikėlimo sukeltas skausmas, ir dargi atsiranda šansas atkeršyti visiems tiems skriaudikams? Paprastai žmogų nuo žudymo suvaldo jo Superego, jo sąžinės jausmas ir pan. Abejoju, ar tigras jį turi. Ir štai, šis ID tigro kailyje užpuola du apsauginius, ne iš alkio, ne norėdamas užkąsti, bet dėl prieš tai paminėtų priežasčių. Kaip elgumėtės? Sukąstumėte kaklą, tikėdamiesi perkąsti kaklo arteriją, o po to ramiai palauktumėte, kol apsauginis mirs, o antrasis susipras panaudoti ginklą? O galbūt galingu letenos švystelėjimu trenktumėte vieną jų prie sienos, nasrais su šlapiu trekštelėjimu išplėštumėte gerklę antrajam, o tuomet imtumėtės pirmojo, jausdamas, kaip aukos kraujas, sumišęs su saaaaaldžiu kerštu, sraunia pasitenkinimo banga užlieja visus pojūčius, o taip, tas pasitenkinimas, tarsi visa draskantis orgazmas, kuriam atsispirti nebeįmanoma, kurio norisi dar, ir dar, ir dar...
Apie ką aš čia? Atleiskite, užsigalvojau :{) Bet rašykit, jeigu ką, dar padiskutuosim. Gal netgi kada nors man pavyks žinutes kiek sutrumpinti.
|
Register
Login
FAQ
Search
Dėl kačiukų, blin, taigi 'Discovery' pasižiūrėk ar ką. Ir ar nepameni kelių atvejų, kai Kauno zooparke leopardas nukando išsi3.14sinėjantiems prisigėrusiems dundukams ranką? Nukando todėl, kad tie jį nervino, o ne dėl to, kad alkanas buvo. Ir jokių skylučių. Galų gale, kaip tu įsivaizduoji, kaip tigras žudo: įsmeigia dantis, kantriai laukia, kol auka padvės, o tada atsargiai-atsargiai ištraukia dantis, kad ginkdie nepažeistų dailių skylučių formos? 