Forumas.Fantastika.lt

Tuomet sėkmės rašant!

_________________
...ir tikėti elektra, užmiršę, kad patys kažką sugebėjome (BG)

Žinai, Enchanter, man atrodo, knygų rašymas yra visų pirma savų ambicijų tenkinimas. Tik klausimas: ar sveikos jos, ar pamatuotos, ir ar būsi patenkintas galutiniu rezultatu. Štai mano vienas bičiulis kažkada 1980m perskaitė “Kapitono Blado odisėją” ir ji taip pavergė tas romanas, kad visą vasarą sėdėjo ir rašė tęsinį: galeros, pypkės, Volverstonas, gubernatoriai, jūrų mūšiai ir nerealūs kiekiai lobių ( pamenu, kad didžiausia jis iškasė Martinikos saloje). Na ir ten galvų prikapojo, daug netikšų ant rėjų prikabino, žodžiu, siautėjo, kaip reikalas.

Skaitydavo mums tuos rankraščius. Mes klausėmės, nedavėm į snukį, nors užknisdavo, nes po tris kartus rašydavo: “gurkšnojo, gurkšnojo, gurkšnojo Jamaikos romą”, o mums pirko tik alų “Žigulinį”. Bet jis patenkino savo ambicijas: pabuvo Sabatiniu, mes pabuvome klausytojais – vieninteliais pasaulyje, kurie sužinojo, kaip kojūkus atmetė kapitonas Bladas (Kraujas). Vadinasi, teisingai “sabatinis II” pamatavo ambicijas, čia pat vietoj žąsinų prisigaudė ir sukabino jiems savo istoriją.
O juodo šachtininko darbas irgi iš dalies teisingas. Juk tas “sabatinis II” varė vasaros nematydamas. Talento gal 2 proc. bet darbštus buvo kaip Pakistano briedis. Sėdėdavo prie žodynų, kitokių info leidinių. Prisiminkit, kad ir J.Baltušį. Kiek laiko jis rašydavo vieną kūrinį? Metų metus. O Avyžius? “Kaimas kryžkelėje” – 10 metų. Markesas “ 100 metų vienatvės” berods – 16, gal 18 metų. O P.Coelho “Alchemiką” – 16 dienų. V.V. Landsbergis” Arklio Dominyko meilę” – 10 dienų. Ir t.t.

Talentas talentui nelygus. Jei nesirašo, tai tada eik su kastuvu darbuotis. Jei dar priešui duobę išskasi ir pats į ją neįkrisi, tai, žiūrėk, tikriausią kūrybinį malonumą apturėsi.

Sutinku, bet tik tol, kol rasymas lieka hobiu, ar grafomanija. Jei tave ima publikuoti visas reikalas virsta kazkuo daugiau. Tave ima vadinti rasytoju. O iki sito statuso vien ambicijomis nedasikasi. Juk nepradesime dabar visu rasytoju vadinti nepataisomais egocentrikais, megalomaniakais ir kitokiais medicininiais? terminais.

Formule sugalvojau: Talentas+Ambicijos=Rasytojas (gyvenimo budas, profesija)

Panashu, jog rashydami "apie muzas" visi parashe apie save (o kaip kitaip? Gi viska matai ish savo varpines)
Kas turi daug ambiciju, tas teigia, jog rashytojai rasho ish ambiciju. Kas linkes daug ir rimtai dirbti - akcentuoja shi faktoriu Kas nutare, kad tai per didelis vargas ir mazhai naudos, rasho : "O jei jau rašyti toks juodas darbas - tai visada galima lengvesnio pasieškoti"...
Tiesiog psichologinis eksperimentas gavos
Hmmm...

_________________
To hold a pen is to be at war. --Voltaire

Imho, rašymas be ambicijų - neįimanomas
"Dieve Dieve, leisk išgarsėt! Leisk į Olimpiją, geriau į Halę!" (c) Kardiofonas

_________________
...ir tikėti elektra, užmiršę, kad patys kažką sugebėjome (BG)

Zhiurint i rashyma kaip i 'intelektualu sporta' smegenims, kaip i zhaidima savo malonumui, ambicijos susiveda i minimuma (net jei ju lieka). O jei pernelyg rimtai i tai nezhiuresi, ju turetu kaip ir nelikt

"Niekas nesvarbu ishskyrus bites. Gerai pagalvojus, bites irgi nesvarbu"

_________________
To hold a pen is to be at war. --Voltaire

Na, ambicijų, manau, kažkiek visuomet yra.
Tačiau vargu ar kažkas gali rašyti daug ir ilgai vien dėl jų. Kitas dalykas - žmogui patinka rašyti, patinka kurti istorijas. Kas tame bloga?
O jei galų gale paaiškėja, kad tai, ką rašai - įdomu ir kitiems - tai tik papildomas stimulas tuo užsiimt toliau.
Vargiai įsivaizduoju žmogų, kuriam nepatinka rašyti, tačiau vis vien užsispyręs ir sukandęs dantis gadina popierių, nes taip verčia elgtis ambicijos.

Zhinoma, kaip ir didzhioje daugumoje kitu darbu. Zhek, kox gezas savo golfuka tiunina "turesiu kruta golfuka! Kruchiausia rajone!". Kokia sheshtoke vasheliu nertinuka nerias: "Mano nertinukas bus tox, kokio niekas klaseje neturi!"
Zhmogishka tai ir naturalu
Darbas turi buti klaikiai neidomus/nekenchiamas ir beviltishkas, jog ji dirbant nebutu jokiu ambiciju: "Va atsedejau kur prie kiosko langelio savo laika, pasiemiau savo minimuma ir eikit velniop!"

_________________
To hold a pen is to be at war. --Voltaire