Psichologiškai kaip beje ir visa kultūrine-mentaliteto prasme Japonai yra ateiviai, jie ne iš Žemės
Pats Haruki panašiai mano, kažkokiame interviu skaičiau.
Be to jam patinka Dostojevskis. Man irgi, tiesa tik Idiotas ir broliai Karamazovai, bet jo pasakojimo maniera man iš tiesų šiek tiek primena Dostojevskį.
Nežinau, nežinau. Iš visos pusės eina daugybė komentarų apie Harukio polinkį į kosmopolitiškumą (arba tiksliau į vakarietiškumą). Todėl visuomet laikiau, kad negalima pagal jo kūrybą spręsti apie Japoniją. Ir visuomet stengiausi vertinti jo kūrinius, kaip labiau bendražmogiškas problemas nagrinėjančius negu smarkiai per Japoniškos kultūros prizmę perleistas.
Nuo šaknų nepabėgsi, bet pakilti virš jų galima tikrai aukštai.