|
Vienas iš tų apsakymų, kuriuos pabandžius iššifruoti, nesusiveda galai. Iš pirmos apsakymo pusės peršasi išvada, kad Dalius, kaip ir visi apsakymo veikėjai, gyvena virtualioje realybėje, ir Daliaus darbas yra tikrinti, ar virtuali realybė yra pakankamai realistiška, t.y. neatskiriama nuo tikrovės. Paskui sutinkame Robertą, kuris bando Dalių įtikinti, kad virtuali realybė nebūtinai turi būti tikroviška -- be šio apribojimo galima sukurti gražesnių dalykų, nei egzistuoja tikrovėje. Ką gi, abu požiūriai yra suprantami. Bet toliau nesuprantu, kas įvyko. Robertas pasiūlė Daliui įkišti pirštą i giljotiną, nes Dalius manė, jog egzistuoja virtualioje realybėje, o Robertas norėjo įrodyti jam, kad tai yra tikrovė? Bet jei taip, tai (a) skausmo buvimas ar nebuvimas nieko neįrodo, nes skausmą irgi galima simuliuoti virtualybėje, ir (b) tai prieštarauja apsakymo prielaidai, nes kaip minėjau, iš pradžių susidaro įspūdis, jog jie visi gyvena virtualybėje ir žino tai -- kitaip kokia yra Daliaus darbo prasmė?
Ar gal Robertas norėjo įrodyti Daliui, kad neįmanoma atskirti, kas yra tikrovė, o kas -- virtualybė? Jei taip, tai kodėl jis jam parodė rožę, kuri akivaizdžiai buvo virtuali? Juk Roberto pozicija iš pradžių buvo ta, kad virtualybė yra geresnė už tikrovė, o ne kad jų neįmanoma atskirti.
Vienu žodžiu, nesuprantamos veikėjų motyvacijos, ar išvis kas čia norėta pasakyti.
Beje, jei giljotina miniatiūrinė, kaip į ją įmanoma įkišti galvą?
Taip pat neradau šiame apsakyme nieko bendro su konkurso tema. Kai kurie kiti kūriniai irgi nelabai traukia prie temos, bet visuose berods yra jei ne dievų, tai mitologinių ar religinių temų, o čia -- nieko.
|
Register
Login
FAQ
Search
