Eilini karta dekoju uz jusu nuomones ir komentarus. O Pjovejui noriu pasakyti, kad taip, del tu nauju eiluciu ir kabuciu, tu esi teisus. Juk as is karto ir kreipiausi i zmones, kad man padetu sutvarkyti sia knyga. O del bendraautorystes ir atlygio uz pagalba, visa tai man priimtina. Butinas tik susitarimas. Esu sukalbamas ir tokie dalykai man gerai suprantami. Man tikrai reikalinga pagalba, as tai pripazistu, o skaites as esu pakankamai. Zinoma, praverstu ir papildomos zinios, todel paskaityti nevengsiu ir daugiau.
Na, pateikiu dar ir 8-ojo skyriaus trumpa istraukele:
VIII skyrius. Lemtingoji Akulatrakso ir Kruvinojo Lordo dvikova
Šis veiksmas atrodė tarsi detaliai suplanuotas ritualas ar apeigos, nes tie gobtuvus vilkintys žmonės išsirikiavo taip dailiai ir vienodai, jog tai padaryti iš pirmo karto pasirodytų beveik neįmanoma. Atsistojęs nuo Akulatrakso per kokius penkis metrus, Skydveidis iš pradžių pažvelgė į priekines drakono galūnes, o po to – į galvą. Taip kurį laiką žiūrėjęs, jis dar apžvelgė kambarį ir netrukus pradėjo pokalbį:
- Drakone, nesitikėjau, kad lindėdamas savo buveinėje dar ir sugebėtum kurti kokius nors planus! Juk tu puikiai žinai, ko aš čia atkeliavau! Įgyvendinti savo planą tau pavyko tik iš dalies – tu mane atsiviliojai, bet užmušti nepavyks! Netgi priešingai, užmuštas būsi tu! Jeigu nori išsaugoti šią olą, tai geriau dabar sakyk kur slepi Saforetą, nes po tavo mirties aš vis vien jį surasiu! Užtruktų tik mano paieškos! O tu čia gulėdamas negyvas laimėtum tik šiek tiek laiko! Bet aš nesuprantu, kam negyvam paukščiui yra reikalingas laikas?!! Juk tu jau nebesugebėsi daryti tai, ką darei visą savo gyvenimą – nieko neveikti!! Taigi, geriau dabar sakyk kur slepi mano tarną!!
- Tai vis dėlto neatsikratei įpročio juokinti kitus?!! – neaišku iš kurios olos vietos pasigirdo drakono balsas. – Tu pats dabar gaišti laiką prašydamas manęs to, ko negautum net užvaldęs visą pasaulį! Įsivaizduok, jog tavo tarnas yra mano pilve! Ką darytum norėdamas jį atgauti?! Tau nieko kito nebeliktų kaip tik perskrosti mano pilvą ir jį iš ten išsitraukti! Bet kadangi tu naudodamas visas savo galias, kerus, ir aštrius ginklus net nesugebi paliesti mano odos, tai kokie tavo šansai atgauti tarną?!!
- Tu galvoji, kad esi skraidantis Dievas?!! – šiek tiek pasipiktinęs pareiškė Skydveidis. – Sužeisti nesugebėčiau tik jų, todėl fantazijų apie savo nepažeidžiamumą gali net nepasakoti!! Juk žinai, kad tavęs laukia toks pat likimas koks ir tavo kiaušinių!! Būsi sutraiškytas!! Tavo nevykę garbintojai ir pasekėjai galės pasidžiaugti tik šlapia iš tavęs likusia vieta!! Bet tu dar greičiausiai atsimeni, jog sutraiškyti kiaušiniai po kurio laiko nebepaliko nė šlapios vietos, liko tik lukštas!! Tas pats bus ir su tavimi, nes iš tavęs liks tik kaulai!!
- Šie žodžiai buvo paskutiniai, išėję pro tavo surudijusią kaukę!! – mus pasiekė jau įniršusio Akulatrakso grasinimas. – Iš jos toliau sklis tik aimanos ir pasigailėjimo šūksniai, kurie manęs nepasieks!! Tačiau tavo kūnas mano nasrus pasieks, o tavo galva mano pilve atsidurs pirmiausiai!!
Tai išgirdęs Kruvinasis Lordas savo dešine ranka staiga perbraukė per orą ir joje atsirado kažkada matytas žalios spalvos kardas. Jis jau kiauriai pervėrė ir amžiams palaidojo Zadekaną. Tik tas kardas šį kartą buvo ne pati ranka, o tikras, nė metro nesiekiantis ginklas.
_________________ Esu paprastas bendraujantis vaikinas, besidomintis fantastika ir su ja susijusiais dalykais. Gyvenime domiuosi ir daugeliu kitu dalyku, apie kuriuos taip pat megstu pakalbet.
|