Man tai kitas dalykas idomus paskutine pastraipa, kai ateina keretojas. Is kur zinoma, kad jis keretojas? jei mane kokia nors ragana uzkeiks, kad amziams niekas nematytu veido, o kuna slepsiu po apsiaustu su gobtuvu, tai is karto tampu keretoju?
Dar kitur - niekam nezinomos magiskos savybes? Tai, jei niekas nezino, tai gal ju ten nera? Ar cia kaip is "karaliau drabuziu" - jas zino ir mato tik niekada nemeluojantys zmones?
"išskaptuota monetos dydžio žmogaus kaukolė". Kaip supratau, valiuta - aukso monetos. O kokio jos dydzio?
Nu ir taip toliau per visas dalis. Logines klaideles, kurios lenda per daznai nereikalintu aprasymu gausa.
Turiu mazai patirties ir tik rasant apie lineage2 (kitaip tariant - chlamo kurejas
), bet patarimas toks - knygos rasymas yra kaip zaidimo ar japoniskos mangos kurimas: vienai scenai zaidejas, skaitotojas skiria maziau nei minute laiko ir eina prie kitos scenos.
Jeigu sudesi daug detaliu, skaitotojas isnaudos ta minute tu detaliu ziurejimui, ir, net nebaiges minties, shoks prie kitos scenos. Butent todel bet kokia scena reikia rasyti pakankamai aptakiai, kad ivyktu sklandus perejimas. Kitaip ji netures efekto. O neturedama efekto ji nera reikalinga.
Autorius kazkur minejo, kad ismetus detales sumazes teksta. Taip ir turi buti. Svarbu ne kiekis, o kokybe. 10 skyriu yra nemazas kiekis lapu (su tokiu stiliumi - apie 500 - 600 A4 formato lapu, gal daugiau). Ir tie skyriai gali tapti kankyne bet kam.
Paskutinis patarimas - palik visa knyga ramybeje bent pusei metu, tuo metu skaitydamas kitas knygas, kishdamas i galva bet koki sh. Kai pamatysi, kad nebeprisimeni kas buvo tavo paties knygoje, grishk prie jos ir skaityk per nauja. Ir tada turetum pastebeti, kas netinka. 4 metai pirmai knygai, neturint patirties, didelio talento - tai menkas laiko tarpas.