Forumas.Fantastika.lt

It is currently 2019-09-19 13:18

All times are UTC+04:00




Post new topic  Reply to topic  [ 9 posts ] 
Author Message
 Post subject: Nugalėti pabaisą
PostPosted: 2008-11-28 23:49 
Offline
User avatar

Joined: 2005-09-08 3:47
Posts: 23
(I)
- Didžioji Pabaisa gyvena čia, - dūręs pirštu į urvo angą, išstenėjo keršytojų būrio pėdsekys. – Toliau – be manęs, aš nusiplaunu rankas.
- Netoliese mačiau upelį, rankas gali nusiplauti jame, - pasiūlė medinį kryžių gniaužiantis vienuolis.
- Nea.. ahm, gerai, - sutiko pėdsekys ir įbedęs žvilgsnį į žemę, ėmė trauktis atgal.
- Sustok, dabar nesiplausi jokių rankų, - sugriaudėjo keršytojų būrio vadas karžygys. Suraukti antakiai ir į priekį atkištas kalavijas aiškiai bylojo apie ketinimų rimtumą.
Pėdsekys tyliai inkštelėjo ir pakluso. Na, bet, kodėl jų būriui vadovauja ne išmintingasis vienuolis?
- Pirmyn, į vidų, - paliepė karžygys.
Dalgiais ir šakėmis ginkluotas būrys kažkodėl liko stovėti prieangyje.
Apsidairęs, pėdsekys sutiko į jį nukreiptą karžygio žvilgsnį.
- Atsiprašau?
- Tu juk pėdsekys, todėl eik į vidų. Pirmas.
- Bet aš savo darbą atlikau. Pabaisa gyvena čia.
- Nesikuklink, žmonės ir dievai tavęs nepamirš, - tėviškai paragino vienuolis, o karžygys kažkodėl kalaviju ėmė išdarinėti keisčiausias figūras.
Dar sykį suinkštęs, pėdsekys žengė į urvą. Keršytojų būrys patraukė iš paskos.
- Na, ir smarvė, - išsprūdo tamsoje vargiai besiorientuojančiam pėdsekiui.
- Čia Pabaisos stichija, todėl ir smirda, - atsakė vienuolis.
- O gal reikėjo sutvėrimą išvilioti į lauką ir nudėti jį ten?
- Nereikėjo! - į nugarą kumštelėjo karžygys. - Užmušime pačioje valdų širdyje.
- Kloaka, ne širdis, - patikslino kažkas iš būrio.
- Tylos, o tai paskersiu!
- Ir kuo čia taip smirda, kvapas toks pažįstamas, - slėpdamas nosį rankovėje sumurmėjo pėdsekys.
- Taigi supuvusiais kiaušiniais, - paslaugiai priminė kažkuris iš būrio.
- Aš nieko nematau, - pėdsekys sustojo ir susigūžė. Laukė dūrio kalaviju.
Keista, bet karžygys badytis nepuolė. Pasakė:
- Uždegt deglus. Mikliai!
Tamsoje pasigirdo bruzdėjimas ir barkšėjimai titnagu.
- Išrūkysime Pabaisą iš jos pradvisusio urvo, - konstatavo karžygys.
- Tepadeda mums dievai, - paantrino vienuolis.
- O gal išviliokime ją į lauką? - paskutinį kartą suinkštė pėdsekys.
- Jokių viliotinių! Įžiebkite ugnį, kad rupūžė jus pabučiuotų!
Pažiro kibirkštys. Įsiliepsnojo pirmas deglas.
Dar po akimirkos keistai susispaudė oras ir nugriaudėjo sprogimas. Keršytojų būrys, su pėdsekiu priešakyje, iškeliavo į dausas. Visą kelią juos kažkodėl lydėjo supuvusių kiaušinių kvapas.
O kitame urvo gale sprogimo garsas pažadino Pabaisą. Milžiniška vėžlienė Tortila sumirksėjo ir kiek kilstelėjusi uodegą, iš organizmo pašalino susikaupusias dujas. Kopūstus, kurių atnešdavo keistas ilganosis berniukas, ji labai mėgo, bet apie šalutinį tokios dietos poveikį ir žalą aplinkiniams, nė nenutuokė, mat jau keli šimtai metų kaip buvo praradusi uoslę.

(II)
Urvas atvykėlius pasitiko juoduojančia kiauryme.
- Dabar - atsargiai, - perspėjo burtininkas. - Užaštrinkite ausis, ir pirmyn.
Barbaras atsisuko į už nugaros stovintį barzdotąjį, vyptelėjo ir nusispjovė.
- Aš ne pažaliavęs elfas, kad ausis aštrinčiau, tai jų mados reikalas.
- O aš norėčiau būti elfu, - prabilo vagis. - Jie tokie nepastebimi ir tylūs. Labai praverstų darbuose.
- Jei pavyks, ką sumanėme, nebereikės lenkti nugarų iki pat gyvenimo pabaigos. Pirmyn.
Trijulė prasmego urvo nasruose.
- Čia labai tamsu, nieko nematyti, - susirūpino vagis.
- O ir kvapas kažkoks keistas, - sududėjo barbaras. - Primena dvoką "Parvirtusioje statinėje" po nakties linksmybių.
- Sėlinkit atsargiai, - iš tamsos atsklido burtininko balsas. - Jokių nesąmonių.
- Taigi sėlinam, sėlinam, tik aš tuoj uždegsiu deglą, kad matytumėm, kur einam.
- Nė nebandyk! - vagiui gyvatiškai sušnyptė burtininkas ir lazdos galu užsimojo į tamsą.
- Oi! Kažkas trenkė man per galvą! Užmušiu!! - suriaumojo barbaras ir nusitraukęs nuo juosmens pririštą kuoką, ėmė ja įnirtingai mosuoti.
- Nustok, o tai mus visus patiesi. Niekas tavęs neužpuolė. Turbūt, ant galvos nukrito koks atskilęs uolos gabalas. Hmm, stalagmitas.
Burtininko balsas nuskambėjo kažkodėl nelabai įtikinamai.
- Taip, taip, - iš apačios pasigirdo vagies balsas. - Baik mojuoti vėzdu, tau ant galvos nukrito stalaktitas.
- Tai stalaktitas, ar stalagmitas? - suriaumojo barbaras.
- Uolos gabalas, - pasirinko burtininkas.
- Luitas, - pritarė vagis.
- Na, luitas, tai luitas, - barbaras nurimo. - O kodėl tavo balsas sklinda iš apačios?
- Todėl, kad guliu ant žemės, tarp dviejų stalag... uolų, - paaiškino vagis.
Tunelyje užsižiebė šviesa. Ją skleidė burtininko lazdos antgalis.
Pamatęs, kad guli ne tarp dviejų iš grindų kyšančių stalagmitų, o tarp plačiai pražergtų strėnraiščiuoto barbaro kojų, vagis mikliai iš ten spruko ir pašoko ant kojų.
- Ką ten veikei? - grėsmingai pasidomėjo barbaras.
- Ieškojau sėkmę nešančios monetos, - nė nesudvejojęs išpyškino vagis.
- Radai?
- Ne, turbūt kažkur nuriedėjo.
- Galiu padėt paieškoti.
- Gal nereikia, - išstenėjo vagis.
- Paieškosime vėliau, - supratęs iš kur vėjas pučia, įsiterpė burtininkas. - Ten, kur einame, monetų - kalnai.
Trijulė nulingavo tuneliu į priekį. Netrukus vagis stabtelėjo ir įsistebeilyjo į sieną.
- Pašviesk.
Burtininkas atkišo lazdą.
- Oho!
-Tarytum urvinių žmonių piešiniai.
- Aha, tiktai natūralaus dydžio.
- Šitas panašus į kryžių laikantį vienuolį, - sumurmėjo burtininkas.
- O šitas - į šniukštinėjantį pėdsekį, - dūręs pirštu į kitą figūrą spėjo vagis.
- Va, šitas - neabejotinai karžygys, - savąją versiją pateikė ir barbaras. - Įdomu, kodėl jo šnervės taip išpūstos?
- Eime, maža kas tiems urviniams galvoje sukosi. Ir nebandykit degti deglų, užtenka šviesos, kurią skleidžia mano lazda.
- Kodėl negalima deglų?
- Todėl, kad esame Pabaisos stichijoj.
- Ką tai reiškia?
- Svečiuose dera elgtis, kaip svečiuose, - taip pat miglotai paaiškino burtininkas.
- A, vogti, bet atsargiai. Kaip sidabrinius šaukštus ir ne vietoje padėtas brangenybes, - suprato vagis.
Netrukus trijulė pateko į milžinišką urvą. Jame gulėjo kalnai brangenybių. Tikras lobynas.
- A.
- Ntaip.
- Uch.
- Nusipirksiu "Parvirtusią Statinę". Ir "Sukryžiuotus kardus". Ir.. alaus faktoriją, - sududeno barbaras.
- Mėnesį neišeisiu iš "Aksominės katės". Ką ten mėnesį, su gražuolėmis ir apsigyvensiu, - užsisvajojo vagis.
- Pagaliau Bokštas priklausys man.
- A.
- Aksominės katytės...
- Uch.
Pirmas atitoko burtininkas:
- Traukit maišus, kol Pabaisos nėra namuose, mes saugūs.
Raginti du kartus nereikėjo. Barbaras puolė prie stebuklingų kardų ir skydų, vagis į maišą rieškučiomis sėmė auksines monetas ir brangakmenius, na, o burtininkas vaikščiojo po visą lobyną, ir iš jo, tarytum išrankus varnas, rankiojo jam vienam težinomas ir brangias keistenybes.
Po kurio laiko vagis pajuto, kad jam už nugaros kažkas stovi. Ant monetų krūvos nutįso grėsmingas šešėlis.
- Tu juk nutuoki, kad burtininkas iš šito urvo mudviejų gyvų nepaleis, - prabilo barbaras.
- Taip, šitai supratau, vos tik pamačiau lobyną, - į kišenes žerdamas gėrybes atsakė vagis.
- Tuomet žinai, ką turime daryti.
- Taip, supratau, vos tik pamačiau lobyną.
Abu neskubėdami patraukė link burtininko. Abiejų akyse žėrėjo keistos ugnelės.
- Mano maišai pilni, galime keliauti, - sustojęs prie lobių krūvoje besiknaisiojančio burtininko pasakė barbaras.
Tas tik keistai nusišypsojo ir linktelėjo.
- Tuomet, keliauk, - pasakė vagis ir barbarui į pašonę suvarė durklą. Durklą, kurį nešiojosi ypatingose makštyse, ir kurio geležtė buvo sutepta nuodais.
Pajutęs skausmą, barbaras sumaurojo ir griebėsi kuokos. Deja, kojos sulinko per kelius, ir žaliūkas kniūbsčias griuvo ant aukso krūvos.
Vagis atsargiai apšluostė durklą nuo kraujo ir sugrąžino į movą.
- Savąją sutarties dalį įvykdžiau.
- Tuomet, įvykdysiu ir aš, - linktelėjo burtininkas, o pats staigiai ištiesė lazdą į priekį. Iš antgalio plykstelėjo žaibas, įsisiurbė į vagies krūtinę, ir nusviedė jį toli ant brangenybių kalvos viršūnės. Kuomet ant jos nusileido, kūnas jau buvo suanglėjęs, o nudegusios lūpos atidengė negyvėlišką šypsnį.
Viskas, puikiai susitvarkiau, sumojo burtininkas, o pats parkrito šalia barbaro. Ranka apčiuopė po drabužiais besiplečiančią dėmę. Senis žiūrėjo į kraują ir negalėjo suvokti, kur apsiskaičiavo. Barbaras juk guli negyvas, nuodai suveikė žaibiškai. Tuomet kodėl, jo pilve - kruvina skylė?
Pakėlęs akis į viršūnę ant kurios tysojo vagis, stėrstančiu žvilgsniu pastebėjo blykstelėjimą. Vagies kūnas buvo atsirėmęs į didžiulį puošniarėmį veidrodį. Veidrodį, kurio paviršius pasigavo dalelytę žaibo, ir pasiuntė jį atgal.
Burtininkas pasidavė skausmui ir išsitiesė ant netvarkingai suverstų lobių. Lobių, kurie tapo jo mirties patalu. Temstant sąmonei, jo galvoje sukosi vienintelė mintis: "...nes čia Pabaisos stichija".
Nes čia Pabaisos stichija.


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2008-12-01 10:54 
Offline

Joined: 2005-08-29 10:45
Posts: 552
Location: kaunas
:nuobodu:

nerasyk daugiau.


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2008-12-01 11:22 
Offline

Joined: 2004-10-28 16:49
Posts: 1858
Location: Kaunas
Fleimeri, o ko taip jau iš karto? Pirmas kirbantis klausimas būtų kiek maždaug autoriui metų? Nuo to vertinimas ir priklausytų. Šiaip yra čia buvę blogesnių rašinių. Šitas netgi skaitosi. Nors galima ir geriau. Todėl prieš kažką rašant ir įdomu amžius. Pvz., toks vienas matytas Jovaras net savo brandume rašė kur kas kur kas blogiau.


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2008-12-01 11:23 
Offline

Joined: 2006-05-15 12:43
Posts: 6
Iš po krūvos šiukšlių šen bei ten šmėžuoja kažkas įdomaus. Rašyk daugiau.


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2008-12-01 12:15 
Offline

Joined: 2005-08-29 10:45
Posts: 552
Location: kaunas
Pjovejas wrote:
Fleimeri, o ko taip jau iš karto? Pirmas kirbantis klausimas būtų kiek maždaug autoriui metų? Nuo to vertinimas ir priklausytų. Šiaip yra čia buvę blogesnių rašinių. Šitas netgi skaitosi. Nors galima ir geriau. Todėl prieš kažką rašant ir įdomu amžius. Pvz., toks vienas matytas Jovaras net savo brandume rašė kur kas kur kas blogiau.
as piktas. delei savo asmeniniu nesekmiu puolu kitus. ir apskritai, esu asocialus ;)


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2008-12-11 0:39 
Offline
User avatar

Joined: 2003-07-03 11:23
Posts: 638
Location: Vilnius
Fleimi, parasyk daugiau, a? :wink:

_________________
Kai aš mažas buvau, šile ožius ganiau.
Nieks manes nepažino, oželiu vadino...


Bungalo Art Gallery


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2008-12-11 10:32 
Offline

Joined: 2005-08-29 10:45
Posts: 552
Location: kaunas
Bungalo wrote:
Fleimi, parasyk daugiau, a? :wink:
e?


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2008-12-12 22:03 
Offline
User avatar

Joined: 2003-07-03 11:23
Posts: 638
Location: Vilnius
Kas "e?" Sakau rasyk daugiau.

Tas triju sakiniu ese apie pykti, pagieza, vidinius isgyvenimus ir konforntacija su visuomene, bei gi vidine kova... tokia drama... verkiu.


Juokauju, tundra tu :D

O Azas, tai nors ir neblizga labai, bet vis geriau, nei cia ankstelliau turetas sedevras. Keliu daliu. :roll:

_________________
Kai aš mažas buvau, šile ožius ganiau.
Nieks manes nepažino, oželiu vadino...


Bungalo Art Gallery


Top
   
 Post subject:
PostPosted: 2008-12-15 10:29 
Offline

Joined: 2005-08-29 10:45
Posts: 552
Location: kaunas
Bungalo wrote:
Kas "e?" Sakau rasyk daugiau.

Tas triju sakiniu ese apie pykti, pagieza, vidinius isgyvenimus ir konforntacija su visuomene, bei gi vidine kova... tokia drama... verkiu.


Juokauju, tundra tu :D

O Azas, tai nors ir neblizga labai, bet vis geriau, nei cia ankstelliau turetas sedevras. Keliu daliu. :roll:
a, tai ka ten visa esme issakyta buvo. nesinorejo daugzodziauti :lol:


Top
   
Display posts from previous:  Sort by  
Post new topic  Reply to topic  [ 9 posts ] 

All times are UTC+04:00


Who is online

Users browsing this forum: No registered users and 2 guests


You cannot post new topics in this forum
You cannot reply to topics in this forum
You cannot edit your posts in this forum
You cannot delete your posts in this forum
You cannot post attachments in this forum

Jump to: 

Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Limited