Forumas.Fantastika.lt

It is currently 2024-03-28 23:08

All times are UTC+04:00




Post new topic  Reply to topic  [ 1 post ] 
Author Message
PostPosted: 2009-10-07 0:56 
Offline
User avatar

Joined: 2004-10-14 0:30
Posts: 43
Sveiki.
Vis tęsiu pasakojimą pavadinimu "Nepaprastieji maniako su grandininiu pjūklu nuotykiai", kuris prasidėjo nuo one-shot itin trumpų satyriškų apsakymų ir peraugo į vientisą lyg-ir-siužetą. Techniškai tai nėra fantastika, tačiau techniškai tai nėra ir ne fantastika, mat istorijos apie nepagaunamus serijinius žudikus vargiai pretenduoja į garbingąją realistiškos prozos pakylą. Jei akiplėšiškumas neįtraukti kardų ir erdvėlaivių labai neatitinka forumo dvasios, modai gali ramia sąžine pratrinti šią temą :).
Įdedu pirmą mini-apsakymą ir linką į pirmą skyrių, o daugiau kol kas nėr.

Kodėl nakčiai reikia užsirakinti duris

- Daug kas mano... na negaliu sakyti tiesiog „mano“, gal taikliau būtų „tikėtinai mano“ ar „manytų“, jog sudėtingiausias, moraliai dviprasmiškas pasirinkimas išplaukia iš dilemos, susijusios su žmogaus gyvybės svėrimu. Tokios dilemos labai paplitusios, turbūt esat kurią nors girdėję: „ar paaukotum vieną nekaltą vaiką, jei dėl to išgydytum visas ligas“ arba „ar stabdydamas vienuolių pilną autobusą rėžtumeisi į kitą mašiną“ ir mano mėgstamiausias - „jei reiktų, ką nušautum – savo vaiką ar savo žmoną“. Aišku pastaruoju atveju lengva apsispręsti, jei neapkenti tos kalės, o ir vaikas būtų pirmasis benkartas, kuris džiaugtųsi, jog jo „tėviaaaliai nesuutaria“; sunkiau, jei žmona yra tavo gyvenimo meilė, o atžala nėra dar vienas bereikalingai deguonį švaistantis erdvės-laiko kontinuumą užimantis mėsos ir kaulių maišas, dėl nesaugaus sekso ar nusikalstamo išprievartavimo, stebuklingu ir neįtikėtinu būdu peraugusio į romantiškus santykius, nukopijavęs pusę tavo DNR. Pasirinkti, bet kuriuo mano minėtu atveju ir visais likusiais mano neminėtais atvejais, kuriuos šiaip gana lengva sugalvoti, būtų nepaprastai sunku. Bet tai nebūtų labiausiai moralės požiūriu nevienareikšmiškas sprendimas. Jis toks nebūtų, nes šiose dilemose nėra teisingo sprendimo. Todėl bet kurį pasirinkimą galima pateisinti, remiantis tam tikrais vertybiniais matais. Jei nėra teisingo sprendimo, tuomet bet koks sprendimas gali būti ir bus „teisingas“. Štai! jei reiktų pasirinkti, kaip pakeisti dabartinį pasaulį, tai yra ar pakeisti jį į pasaulį A, kur žmonės protingi, empatiški, supratingi, ingi, ingi, ar į pasaulį B, kur žmonės mąsto kaip mąstė, tačiau visi, išskyrus tave (o gal ir neišskyrus), turi dideles krūtis, ilgas kojas, gerklę išdžiovinančias figūras, rekordiniu greičiu erekciją sukeliančius veidus ir, žinoma, mėgsta „eksperimentuoti“, tuomet tu, žinodamas, koks sprendimas teisingas, žinodamas, ką reikia pasirinkti, netgi nujausdamas, kuris pasaulis atsibostų greičiau, o kuris tikriausiai neatsibostų visai, vis tiek pasirinktum na... porno pasaulį. Žinoti, ką reikia pasirinkti ir to nesirinkti, vo čia tai moraliai nevienareikšmiškas sprendimas.
Bent jau Dyglys manė, kad būtent taip išreiškė ką tik galvon šovusią, vėlgi - jo manymu - genialią, giluminę žmogaus prigimtį atskleidžiančią, mintį. Problema buvo tame, jog Dyglys tą vakarą išgėrė gerokai per daug, todėl tai, ką jis manė sakąs ir tai, ką jis iš tikrųjų sakė, nelabai sutapo. Klausytojams stigo alkoholio kraujyje, todėl jie buvo nepajėgūs žvelgti po, tarp ar už girto monologo.
- Dauf kash mano, ka...d, ką? Ne, aš ne...ką? Ne, nesusstojau vidury sachinio, aš nucilau, nes galvojau. Tai va, kad moralei dvipva...dripva...du...dvipram...s...dvi...dviprashmiskas pasirinkimas išplaufke iš dlemos, nu ten ką nušaut, sūnų a žmona. Bet nėra taip, nes nu koks skirtums, ką nušaut. Va problema yra kai reik rinktis tarp vienuolių autobuso ir vaikų autobufo, ne... ne vienuolių, tarp mašinos su žmonėm ir vaikų, vo, nors ne, tehn ir nu žie, pagal būtinąjį rheikalingumą, ten galim įvažiuot į mašiną su vaikais, kad išgelbėt. Bet kai nėra mašinos ir vaikų ir autobuso ir reik rinktis tarp ten protingų žmonų, nu ne tarp žmonių, bet tarp pasaulių... dviejų su protingais žmonėm... ką? Ne, ne žmonom, žmohėm – žmonėėm. Ir emp... empaatichškais ir tarp daug gražių bobų, tai... ble alus baigės man. Rožyte... Rožyte a gali alaus atnešt? Nu aš pasakoju! Kaip tai alaus negėriau? Juk, ajo, ten praeitą savaitę... tai atnešk alaus. Tai dėl to moraliai nedvipa...prasmiškas kai reikia tarp to porno ir to gero pasaulio rinktis. Čia kaip rinktis tarp to bičo su benzo pjūklu ir... ką? Kaip tai kokio bičo su benzo pjūklu? Aš jums nefasakojau apie bišą su benzo pjūklu?? Žodžiu, bufo toks bičas...
- E, gal geriau aš papasakosiu.
- Bhet juk ten maano istorija!
- Taip, bet tu girtas ir niekas tavęs nesupranta.
- Ką, aš... neee! Nu…
- Maniakas su benzino pjūklu...
- Benzininiu ghandininiu pjūklu!
- Dygly, netrukdyk.
- Bet šia mano istoija!
- Ji būtų tavo, jei būtum ją s-u-g-a-l-v-o-j-ę-s. Taigi, Dyglys kažkur išgirdo ar perskaitė satyrišką istoriją apie žudiką maniaką, kuris grandininiu pjūklu pjausto savo aukas. Suprantu, kad kol kas tai neskamba labai orginaliai ar satyriškai, bet pakentėkit! Istorija pasakoja, jog maniakas, na kol jis dar nebuvo maniakas, iki paauglystės augo miško gūdumoje, mažoje medinėje trobelėje. Jo mama mirė paslaptingomis aplinkybėmis, o tėvas – miško prižiūrėtojas, po jos mirties užsisklendė savyje, tapo ūmus, nesukalbamas, greit užsiplieskiantis ir žiaurus. Su sūnumi beveik nebebendravo, tik vertė kasdien nuo ryto iki vakaro dirbti. Kas žino, galbūt laikui bėgant jų santykiai būtų pasitaisę, jei ne...
- Čia kai ten pjaustant ką nors su ghalu pjūklo užchliudai, tai meta atgal pjūklą nu ir būna galūnių trūkumas.
- Eee jo, ačiū, girtas-mielasai Nepasisekė vaikui - bepjaustant rąstą pjūklas staiga atšoko ir įsirėžė šiam į viršugalvį. Tik per stebuklą jis liko gyvas, tačiau smegenys buvo pažeistos amžiams. Iš ligoninės sūnus grįžo psichiškai nestabilus, kankinamas nesuvaldomos paranojos. Tėvas negalėjo to pakęsti. Jo manymu sūnus tik apsimetinėjo ligoniu norėdamas išvengti darbo, o jei ir neapsimetinėjo, tai tik per savo žioplumą tokiu tapo.
- Jo jo ir būdafo prisiheria ir kad įpuls į vaiko kambarį supyzdinti vo taip – bah bah, bac vieną gerą, po to ten vo iš apašios kablį raukė naaa, uf, ble, kas čia tą butelį pastatė??
- Kaip supratote, girtas (o gerdavo dažnai, naktimis) sūnų mušdavo ir visaip keikdavo, o šis tik verkdavo ir gūždavosi į kamuoliuką. Tai truko kelis metus. Vieną naktį tėvas pašoko iš patalų išgirdęs kurtinantį grandininio pjūklo zvimbimą. Po akimirkos pamatė kruviną pėdą, tarsi sulėtintai besisukančią ore, o po to sekė skausmas. Nežinau per kiek laiko žmogus, kuriam nupjautos galūnės, nukraujuoja, taigi nepasakysiu ilgai ar trumpai truko pirmosios maniako su grandininiu pjūklu aukos agonija. Kūną rado negreit, o žudiko nerado visai. Nuo to laiko jis kaip vaiduoklis pasirodo visur, kur tik, jo manymu, yra reikalingas. Suprantat, tuos kelis smurto ir paniekos apsuptyje pragyventus metus maniakas norėjo vieno – rakto, su kuriuo būtų galima užrakinti savo duris nakčiai. Tuomet tėvas nebūtų galėjęs girtas įvirsti į kambarį, rėkti ir mušti. Spyna būtų apsaugojusi nuo visų negandų... na bent jau taip jis manė, kita vertus kalbant apie žudikus maniakus tikriausiai labiausiai turėtų rūpėti būtent jų nuomonė, mat požiūriu nesutapimas jokiai kitai žmonių grupei nėra pakankamas pagrindas žudyti.
- Nu greišiau pabaik, aš į tuliką noriu.
- Nuo to laiko, jei tik kas nors miega neužsirakinęs durų, tai pabunda ne nuo žadintuvo cypimo, bet nuo grandininio pjūklo. Maniakas tai daro ne iš blogos valios, nee, jis mano, kad taip saugo žmones. Ugdo savisaugos refleksus visuomenėje. Kuo žiauresnė ir kruvinesnė žmogžudystė, tuo labiau ji išgąsdina likusius. O kad žinia būtų aiški, maniakas visuomet palieka krauju parašytą perspėjimą: „Eidami miegoti visuomet užsirakinkite duris!”
- Dar dar papasakok jiems apie užrašą, kur palieka maniakas.
- Tai juk ką tik sakiau.
- A... nu aš nesiklausiau.
Balius pas Spyglį ir Rožytę truko iki paryčių. Galbūt jis truko šiek tiek per daug, šiek tiek per ilgai ir šiek tiek per garsiai, mat kažkuri nepatenkinta pensininkė net kelis kartus skambino policijai dėl triukšmo. Pareigūnai rado praviras duris ir milžinišką kraujo raudonumo užrašą. Keista, bet kambariuose mėtėsi tik dešimt kojų, kai ta pati pensininkė prisiekė, jog per durų akutę matė šešis žmones, įeinančius į 101 butą.

http://erezijos.blogspot.com/2009/08/ne ... niniu.html


Top
   
Display posts from previous:  Sort by  
Post new topic  Reply to topic  [ 1 post ] 

All times are UTC+04:00


Who is online

Users browsing this forum: No registered users and 40 guests


You cannot post new topics in this forum
You cannot reply to topics in this forum
You cannot edit your posts in this forum
You cannot delete your posts in this forum
You cannot post attachments in this forum

Jump to: 

Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Limited