dazniausiai tie palinkejimai "buk rasytoju" atkeliauja is lupu zmoniu, kuriems sugebejimas parasyti kazka, o ne nukopijuoti - jau savaime stebuklas. Svarbiausia yra ne tapti rasytoju, o juo buti. O rasytojas - tai profesija, suryjanti begalybe laiko, ir naktu. (Mano nuomone - tai didziausias prakeikimas is visu imanomu, galintis nuvesti iki beprotybes. ypach, kai tekstai, dialogai, monologai, prologai ir kiti ufologai veliasi galvoje tiek, kad noretusi tiesiog pabaigti viska nekrologu
)
Sukurti kazka gali bet kuris zmogus. Sugebeti tai tinkamai ir patinkamai aprasyti - tai 10 procentu talento ir 90 - juodo darbo. darbo, uzknisancio iki pelkinio orko pazaliavimo, ar urvinio trolio pajuodavimo.
Kas liecia knygas - tik nedaugelis lietuviu sugeba parasyti kazka, kas nebutu virkavimai apie savo paties, ar artimuju, giminiu ir pazistamu praeiti. Ir dar maziau ju sugeba rasyti gerai. O kai tai pereina i fantastikos gelmes, tai naujos idejos buna itin retas svecias, nors ir laukiamas ishskestom galunem