Sveiki,
Įdomumo dėlei norėčiau išgirsti nuomonę apie mano fantastinius pamąstymus, sudėliotus apsakymo stiliumi, mirties tema. Taigi:
Mirtis
Mirtis gali ateiti įvairiai. Lėtais, skausmingais, tačiau tvirtais žingsniais arba greita ir ryški it žaibas vidurnaktį. O gali būti ir visiškai netikėta bei nelaukta. Vienaip ar kitaip, atmerkęs akis išvysti gulintį kūną, tokį bejausmį ir bedvasį, šaltą it ledas ir tuščią lyg migla. Iš lėto pradedi suvokti jog priešais gulintis kūnas, kadaise buvai tu... . Taip pasimetęs stovi, bebandydamas suvokti kas tu ir ką čia veiki. Ir jei tu stovi čia susimąstęs, tai kas čia tuomet guli prie tavo kojų? Visa tai pasidaro taip svetima. Supranti jog kažko trūksta, kažko kas visad buvo šalia, dėl ko tu jauteisi pilnavertis ir buvai toks koks buvai. Be to, suvoki jog tu visiškai bejausmis, nejauti šalčio, šilumos, skausmo, bei džiaugsmo, aplink karaliauja Ji – Tuštuma.
Matai savo artimuosius, draugus bei pažystamus, jie aprauda tave, prašo sugrįžti, klausinėja – Kodėl?¡ . Tačiau tau neskauda, tau ne gaila, nebesinori atgal, ten svetima. Tu niekas, tu stovi praradęs jį ir nežinantis kas dabar bus, tau netgi visai neįdomu, tu tiesiog stovi ir žiūri į Ją - Tuštumą. Staiga, Tuštumoje atsiranda kažkas, staiga tu Pajunti¡ . Ranka ant peties... .
Vienintelis dalykas visame kame. Tai neišpasakytas jausmas, tu pajauti vienintelę išgrynintą Būtį visatoje. Tai nesukelia baimės, nesukelia laimės ar, bet kokio kito žemiško jausmo. Tavęs jie nebedomina, tave užlieja neišpasakyta Ramybė. Tokia nežemiška bei visą aprėpianti Ramybė. Tuštumoje atsiranda Jis ir pripildo Tuštuma Ramybės. Nuo to Tuštuma pasidaro tikresnė - neišpasakytai Rami, Begalinė Tuštuma. Tu pajunti ją visa savo esybe, pagaliau gauni tai ko visą gyvenimą siekei – Ramybės.
Jis paima tavo ranką ir nusiveda į pievą skęstančią miglotoje Tuštumoje. Prasideda begalinė, pilna Tuštumos bei Ramybės kelionė. Jūs klajojate migloje skęstančioje pievoje tarp Pasaulių. Pro šalį plaukia Pasaulių vaizdai, tačiau jie jums nerūpi Jūs tiesiog klajojate po pievą, po tuštumą - Juntate Ramybę.
Jis, tai tavo Mirties Angelas. Jis nuo pat gimimo būna su tavim. Jis, tai tavo gyvenimo dalis. Būtent Jo galvoji netekęs Mirties agonijoj. Ir tave užplūsta, ta begalinė Ramybė pajutus ranką ant peties.
Dėkui už dėmesį
