Ką gi, perskaičiau. Ir n-tąjį kartą sau pasakiau - negalima, negalima skaityti knygų su dideliais išankstiniais lūkesčiais...
Taigi, kas patiko - futuristinė vizija. Nežiūrint to, kad ji sunkiai įtikinama pagal paskutinio 20mečio raidą, tačiau originali ir žavi. Veiksmo scenos - parašyta puikiai, su įkvėpimu, taip, kad tikrai pajauti tas riedlente ir picamobilius. Pagrindinė idėja - ech, K. Beitas nebuvo pranašas, pasirodo, N. Stivensonas ne tik irgi tai sumąstė, bet dar ir realizavo didesnėje rinkoje. Tačiau...
Pagrindinė idėja atskleidžiama "paskaitiškai" ir tai - visų minusų minusas. Šitiek įdomios mitologijos interpretacijos ir visa ji, atsiprašant, atpasakojama, vietoj to, kad būtų įpinama į veiksmą (kaip, pvz., darė Oldžiai arba Gaimanas). Neliteratūriška tai, ponas Stephensonai
Na, o antrasis nusivylimas - Metavisata. Niekam TEN nežinomas kolega iš Rusijos po prozviščiu Lukjan, toli palieka savo vakarietį konkurentą vien su pačia "Gelmės" idėja... Metavisata neįtikinama, o pagrindinis klausimas - jeigu visas kontaktas tik per akis, kaip gi tie avatarai juda, koordinuojasi ir pan. Kaip "Neuromanceryje", pirštukais ant klaviatūros? Tokie tad pasvarstymai.
Žodžiu, "Amerikos Dievai" vis dar lieka paskutinių kelių metų naujienų naujiena