Suomių filmą ir "Anapus" tikrai galima lyginti, nes nepalyginamų dalykų šiaip jau nebūna.
"Anapus" atskiras scenas filmavau 7-8 dienas, t.y. buvo filmuojama savaitgaliais, todėl visa tai išsitęsė per du mėnesius. Kol filmavome jokios studijos "Ten" nebuvo. Tiesiog buvo grupė žmonių, kurie sugalvojo, kaip vėliau supratau, sukurti filmą apie lauko žaidynes ar kažką panašaus. Jie sugalvojo scenarijų iš penkių-šešių sakinių ir paprašė manęs pafilmuoti. Perskaitęs vadinamąjį scenarijų (šiaip jau mano diplominio darbo tema buvo "Vaidybinio filmo scenarijus"), nieko nesupratau. Bandžiau ką nors išsiaiškinti, bet vistiek nieko nesupratau. Tuomet numojau ranka ir veikiau pagal formulę: "Koks mano reikalas - jie paprašė, aš filmuoju". Vėliau kai filmas buvo sumontuotas ir paleistas į pasaulį iš kūrybinės grupės susilaukiau priekaištų, jog ne taip sumontavau filmą, jog mintis buvusi kažkokią kitokia ir pan. Taip, tai yra tiesa... Kadangi scenarijaus nesupratau, iš filmuotos medžiagos sulipdžiau tokį filmą kokį aš supratau.
Apie montažą... Jūs neįsivaizduojate koks buvo lėtas kompas su kuriuo montavau pirmąją "Anapus" versiją. Tačiau filmą sumečiau pakankamai greitai - tiksliai nepamenu, bet per kelias dienas.
Muzikinį apipavidalinimą per vieną vakarą padarė Staha - kitą dieną filmas jau turėjo būti rodomas Vilniuje, Lituanicon 2002 metu. Nenuostabu, jog po to susilaukėm kritikos, jog muzikinis apipavidalinimas buvęs gan monotoniškas - skubus darbas ne visad būna geras. Vėliau, po 1 metų šiam filmui tas pats Staha sukūrė visiškai naują muzikinį takelį.
Apie studiją "TEN" ir narystę:) Kai filmą susukom, kūrybinei grupei pasiūliau save kaip nors įvardyti, nesgi kažkam filmas turi priklausyti. Pamenu, kūrybinės grupės nariai nepareiškė jokio noro įvardyti, jog filmą sukūrė "Fenikso" klubas. Taip ir buvo sugalvota studija "Ten". Įtariau, jog vadinamoji studija iš tiesų susibūrė vienam filmui pastatyti, jog po visko žmonės išsisklaidys (kaip ir atsitiko). Todėl pasiūliau pasirašyti tarpusavio susitarimą kaip mes naudosime filmą ir kokios bus mūsų teisės į jį ateityje. Pamenu, reakcija buvo gana keistoka - kūrybinės grupės nariai pavartė, pasklaidė popierius... taip niekas jų ir nepasirašė. Liko tik kažkoks žodinis susitarimas. Galbūt visa tai atrodo juokingai, bet kai pagalvoji, mes gyvenime darome labai daug keistų ir juokingų dalykų.
Bangi, tu mažai suklydai, pirštu besdamas į Staha. Nesvarbu kokios grupelės ar netgi studijos "memberis" bebūtum, svarbu ką turi ir kokią informaciją saugai. Nors Staha nebuvo studijos "Ten" memberiu, tik aš ir jis matėme "Anapus" filmo montažinę liniją. Jis dirbo prie garso ir prie techninės filmo pusės. Tad nieko stebėtina, jog filmo pirmąją versiją jis galėtų turėti.
Apie "Anapus" kokybę... jis buvo filmuojamas analogine kamera. Kas turėjo kada nors galimybę palyginti skaitmeninės ir analoginės kameros filmuotus vaizdus, galėtų pasakyti koks yra ryškus vaizdo kokybės skirtumas. Ne be reikalo vienas asmuo (iš kauniečių fantastų tarpo) kalbėdamas apie "Anapus" iš manęs pasišaipė: "Tavo kamera filmuoja nespalvotai?". Deja, ir pigesnėmis skaitmeninėmis kameromis filmuojant prie menko apšvietimo spalvos ima dingti, jos tampa purvinomis. O apie analogines kameras nėra ko ir šnekėti... Filmuojant "Anapus" ne visais atvejais apšvietimas buvo geras... todėl nenuostabu, jog filme trūko spalvų, vaizdo kokybės. Beje, dar tokia aplinkybė - filmavom ankstyvą pavasarį, kai dar gamta nedžiugino sodriomis spalvomis. Taigi... iš tokios medžiagos buvo sulipdyta pirmoji frilmo versija ir į pasaulį paleista mpeg1 formatu. Analoginė kamera+mpeg1... Ar įsivaizduojate kokia finalinė kokybė? Todėl po pirmosios "Anapus" premjeros Vilniuje nutariau padaryti naują versiją - iš esamos medžiagos išsunkti maksimum ką galima. Staha ilgai laužęs galvą sugalvojo kaip "kitaip" analoginę medžiagą suleisti į kompą. Ilgokai dulkinęsis, tai padarė. Rezultatas tikrai buvo puikus - vaizdo kokybė kelis kartus buvo geresnė. Paskui filmas buvo iš naujo permontuotas - kai kas nežymiai pakooreguota, o mūšio scena visiškai naujai permontuota. Keičiau filmo spalvas - dabar jis tapo spalvotas. Kiekviena scena įgavo tam tikrą spalvinę nuotaiką. Finale Staha gerai padirbėjo prie garso takelio. Taip gimė antra "Anapus" versija, kurią įsigijo tik 2 žmonės ir nė vienas iš jų nebuvo studijos "Ten" memberis.
Va, taip gimė "Anapus". Pašnekėjau tik iš savo varpinės. Jurga galėtų papasakoti kaip jai "sekėsi" dirbti vadinamąja prodiusere (labai nesaldi duona). Manau turėtų ką papasakoti ir Marijus, ir Ona.
Žinant filmo gimimo aplinkybes ir pažiūrėjus patį filmą, galima lyginti jį su suomių darbu.
|