|
300
Įvertinimas 8 iš 10
Dailininko Franko Millerio komiksai Holivude tampa sėkmės simboliu. F. Milleris kine sužibo, kai jo komiksą „Nuodėmių miestą“ („Sin City“) ekranizavo Roberto Rodriguezas. Filmai „300“ ir „Nuodėmių miestas“ remiasi ne tik komiksų siužetais, bet ir perteikia tų komiksų vizualų dailininko stilių. Turbūt tai yra atsakymas, kodėl „300“ yra įsimintinas ir originalus filmas. Pavyzdžiui, visi jau pamiršo filmą „Elektra“ (2005), kuris buvo paremtas pagal F. Millerio sukurtą Elektros personažą, tačiau nieko bendro neturėjo su F. Millerio komiksų siužetais ar piešimo stiliumi.
Filmą „300“ su didžiule aistra ekranizavo Zackas Snyderis, kuris pasistengė kuo tiksliau perkelti komiksą į kino ekraną. Tos pačios scenos ir jų rakursai, tos pačios tamsiai rudos spalvos, kurioms gyvumo suteikia tik raudonos spalvos spartiečių skraistės, tie patys monologai ir dialogai atėję iš komikso.
Filmas pasakoja apie 480 m. prieš mūsų erą vykusį Graikų-Persų karų Termopilų mūšį. Persų imperatorius Kserksas kėsinasi į laisvę vertinančių graikų žemes, tačiau kelią Kserksui pastoja nepriklausomo miesto Spartos karalius Leonidas. Tam, kad Atėnų kariuomenė spėtų susirinkti ir pasiruošti, karalius Leonidas su 300 spartiečių karių ir 7000 savanorių iš kitų miestų užblokuoja kelią milijoninei Kserkso kariuomenei siaurame kalnų tarpeklyje, kuris yra vienintelis kelias į graikų žemes. Mūšiai trunka tris dienas, siauras tarpeklis neleidžia pasireikšti milijoninei persų kariuomenės jėgai. Tada vienas iš atstumtųjų spartiečių išduoda karalių Leonidą ir parodo persams slaptą kelią per kalnus. Tai leidžia imperatoriui Kserksui apsupti spartos karius. Sužinojęs apie išdavystę ir supratęs, kad nebėra galimybių atsilaikyti prieš persus, karalius Leonidas paleidžia namo savanorius ir lieka su savo trejais šimtais ištikimų Spartos karių kovoti iki didvyriškos mirties.
„300“ – nėra istorinis filmas, tai savotiškas antikos laikų didvyriškumo ir pasiaukojimo šlovinimas. 1998-aisiais išleistas F. Millerio komiksas „300“ yra suskirstytas į penkias dalis, kurios vadinasi „Garbė“, „Pareiga“, „Šlovė“, „Mūšis“ ir „Pergalė“. Nieko daugiau iš filmo tikėtis neverta. Filmas yra gryna veiksmo kupina pramoga, skirta džiuginti akis, bet ne smegenis. Visas filmas buvo nufilmuotas per 60 dienų su aktoriais priešais mėlyną ekraną, po to beveik metus plušo kompiuterinių specialiųjų efektų specialistai, kurie filmui sukūrė aplinką: kalnus ir slėnius, medžius, dangų ir jūrą. Kraujas taip pat yra kompiuterinis. Visa tai leido Z. Snyderiui labai tiksliai perteikti F. Millerio komikso „300“ piešimo stilių. Tačiau aplinkos vienodumas sukelia monotoniją.
Tarp komikso ir filmo yra keli skirtumai. Filme yra daugiau visokių fantastiškų būtybių, mutantų, kurių komikse nebuvo. Taip pat komikse „300“ visiškai nėra siužetinės linijos apie karaliaus Leonido žmoną.
Sunku vertinti aktorių vaidybą, kai visus savo ryškumu nustelbia karalius Leonidas, kurį labai įtikinamai suvaidino Gerardas Butleris. Visi kiti lieka šešėlyje arba paskęsta vienodų spartiečių šalmų ir skydų minioje. O persų personažai tarpusavyje lenktyniauja grimo įmantrybėmis.
Jeigu jums patinka nedvejojantys ir veiksmą mėgstantys herojai, didingi istoriniai mūšiai, kurie pagardinami sulėtintais vaizdais, kad spėtumėte pastebėti nukirstas galūnes, trykštantį kraują, tai filmas „300“ jums patiks. Solidesnių filmų žiūrovus „300“ gali šokiruoti savo tiesmukiškumu ir pernelyg lengvabūdiška ir neįtikinama Termopilų mūšio interpretacija.
|
Register
Login
FAQ
Search
Jei paskaitytum Herodoto "Istorija", tai suprastum kad filme dar ir per mazai tu persu pavaizduota(aplamai tai kariai buvo is visos azijos ir ne tik). Tiesa tokia, kad, jei ne Graikai, tai Europa nebutu tokia kaip dabar yra. Tas pats jei nebutu sustabdytas ir Atila...