Pažiūrėjau vakar ir aš šį filmą, kurio laukiau labai ilgai, nes pirmu du D.Aronofskio darbai nepaprastai patiko.
Our bodies are prisons for our souls; all flesh decays, death turns all to ash and thus, death frees every soul.
Tai filmas apie mirtį, gyvenimą, meilę, pareigą, ištikimybę. Supintos trys paralelios istorijos, paliekant pačiam žiūrovui nuspręsti, kurios iš jų tikros ir kas jas sieja - nėra išbaigtos minties ar akivaizdžių apibrėžimų. Sujungta kaip trys kalėdinės dvasios - praeitis, dabartis ir ateitis. Filmas kupinas simbolizmo (nedalizuosiu, kad nepaspoilinčiau), minčių ar idėjų - jis skirtas daugiau paskatinti žiūrovo mąstymą ir jausmus. O ne tiesiog pateikti filmo siužetą. Scenografija, kostiumai, viskas labai estetiška ir gražu, kiekvieną kadrą galima kirpti ir rėminti kaip paveikslą ar siųsti kaip atviruką. Pasibaigus filmui ir einant titrams, buvo tokia nenusakoma būsena, o po to mintys mano galvoje pradėjo šokinėti kaip blusos ant įkaitintos keptuvės.
Papildomai:
Pliusai:
- jokių kompiuterinių efektų, visi efektai (kurių filma netrūksta) sukurti naudojantis tradicinėmis priemonėmis (pvz labai stambiu planu rodomos cheminės reakcijos)
- nereali Hugh Jackman ir Rachel Weisz vaidyba (kaip ir antraplanių aktorių)
- puiki Clint Mansell muzika (beje, jis sukūrė muziką ir pirmiems dviems D.Aronofskio filmams) - kiek minimalistinė, priderinta prie gan lėtoko filmo vystymo
Minusai:
- tik 1 val 40 min... bet jų užtenka
- gali nepatikti greitesnio/lengvesnio siužeto filmo mėgėjams (tuo galima paaiškinti, kad JAV šis filmas finansiškai buvo nuostolingas); pats pastatymas ir minties vystymo greitis artėja prie Tarkovskio "Soliario". Beje, jokiu būdu nežiūrėti namie per kompą, pakeliui nueinant į virtuvę arbatos ar pakalbėti mobiliu
Death is a disease. There is a cure, and I will find it.
10/10