Šiaip pagal viską siužetas labai neša į Astrid Lindgren kūrybą, bet čia pat mes matome "Gelbstint eilinį Rajaną" su kruvinais susišaudymais, gangrenuojančių kojų amputavimu ir veidų pjaustymu.
Čia bus spoleriai, neskaitykit, jei nematėt
Turint omeny, kad "astrid lingrend pasaulis" yra mažos mergaitės bandymas fantazijomis pabėgti nuo realaus pasaulio baisumų, tai man toli gražu filmo minusas nėra faktas, kad tie realaus pasaulio baisumai filme rodomi stambiu planu. O šiaip tai vien bandymas atskirti tas dvi siužeto linijas yra baisai smerktinas
. Mane labiausiai sužavėjo, kad tai <censored> ne fantazy filmas, ne "kruvina pasaka", o šlyktši realybė, kuriai priešpastatomas įsivaizduojamas pasaulis - purvo, kraujo, vaikų valgytojų pasaulis - questas kurį perėjus atsiduri žemėje be "melo ir neteisybės", aka Pan'o Labirintas, kurio pabaigoje Franko Ispanijos baisumai baigiasi, miręs tėvukas tampa karaliumi ir karūnuoja tave princese.