Beje, galima rasti "Beovulfo" (senas herojinis epas) sąsajų su lietuviškomis sakmėmis
Žaviąją demonę (paskutinę iš savo giminės) galime priskirti vandens demonams be kitų galių dar turintiems sukubo-inkubo savybių ir nevengentiems jomis naudotis
.
Taigi, ką iš tokiai kategorijai priskiriamų personažų turime tautosakoje?
Mmm?
Žaviąją Jūratę, kuri sugundė Kastytį (o gal atvirkščiai - Kastytis buvo toks žavus, kad Jūratę sugundė
). Bet Jūratę dar galime priskirti sirenų kategorijai (gal jos ir vandens demonai? ar ne?)...
O kaip dėl Žilvino-Žilvinėlio? Tiesa, jis tik žaltys? Tik? Bet, pvz rusų mitologijoje slibinas vadinamas "zmej Gorynyč", t.y. pravardžiuojamas gyvate, bet visvien lieka slibinu.
Gal ir mūsų mielas žaltelis
truputį slibiniškas vandens demonas, kuris kaip žaviosios demonės sūnūs "Beovulfe" gali virsti į žmogišką būtybę...
Be to, dar turime ir Žilvino (vandens demonas?) ir Eglės palikuonis, kurie "pavirto medžiais"? O gal tie medžiai buvo tik pasodinti ant jų kapų, kai kaimo vyrai prasinešė dalgiais per "demonų lizdą"?
Tiesa, turim dar vieną kandidatą į vandens demonus - Maumą aka Baubą, kuriuo buvo gąsdinami vaikai ir kuris vaizduojamas kaip šmėkla ar pabaisa gyvenanti šulinyje ar ežere
Va ir lietuviškas Grendelis
(Tikiuos, forumo maumaz ant manęs nelabai supyks už šitą analogiją
)