na, "pasitikėti ar nepasitikėti" nuotykiniu fantastiniu filmu - ką aš žinau:D
man kažkaip tai nerūpėjo.
sužiūrėjau visai smagiai:) taip, kino teatre.
ai, nu, ką gąsdina tie spoileriai... gąsdina?;/
jei kriokliai būtų buvę žemesni, skruzdėlės ne tokios didelės, o šaldytuvas kritęs ne iš taip aukštai - smagumo nebūtų nei daugiau, nei mažiau. užtat kokios juokingos detalės - kūjis ir pjautuvas ant kgbistės-ukrainietės nugaros, tie švilpikai dykumoj, profesoriškas negalėjimas pertraukti dėstomo sakinio, "sakykit, kad tai virvė", moksliukų ir baikerių peštynės, rapyros (rapyros!) blogio arsenale bei fechtavimasis džiunglėse ir pan... o tas Sandėlis, Pilnas Dėžių - pamenu, kaip Indis ten atvežė Sandoros skrynią, tai buvo vienintelis kadras, kurį aš įsidėmėjau iš tos dalies:)).
taip, snukdaužio galėjo būti ir mažiau.
taip, geriečiai laimėjo, blogiečiai pražuvo, jei būtų atbulai, aš sakyčiau, kad filmas blogas:}
tiesa, kas mane nervina, tai pastovus bjaurus elgesys su arxeologijos vertybėmis bei faktas, kad jei kas filmuose randa senovinį lobyną, jį būtinai užpils vanduo.
dar knisa netikroviški čiabuviai ir zanudni ufonautų tipai.
bet ką gi, H.F. sukuria personažą, kuris verčia juo pasitikėti, ir tai didelis filmo pliusas - teigiamos emocijos. nafig man 'tikroviška realybė', galiu ir per 'panoramą' pažėt;/
|