Kadangi čia mano leptelėjimas virto atskira tema, jaučiu pareigą šį bei tą parašyti. Visų pirma, filmo vertinimas glaudžiai siejasi su pačiu filmu - iš spec efektų blokbusterio tikimasi kitų dalykų, negu iš buitinės dramos, tačiau galima atrasti šiek tiek bendrumų; pamėginsiu išdėstyti grynai savo:
1. Scenarijus - visgi filmas yra kažkokios istorijos pasakojimas, kuria siekiama perduoti tam tikrą mintį. Priklausomai nuo žanro, scenarijus gali varijuoti nuo paprasto kaip trys kapeikos (Transformeriai), tiek iki sudėtingo kaip DNR struktūra (Malholendo kelias). Esminis dalykas - scenarijus turi sudominti žiūrovą, įtraukti, kad norėtųsi žiūrėti, o ne išeiti iš kino salės ar net nepaspaudus pauzės nueiti į virtuvę pasidaryti sumuštinio. Gana svarbūs aspektai yra scenarijaus skylės, kuomet filme akis bado scenarijaus nelogiškumai (iš dangaus nukrenta veikėjai (Dogma nesiskaito, ten taip ir turėjo būti), veikėjai elgiasi nepaaiškinamai, vystoma viena mintis, o paskiau daromas šuolis prie kitos). Žiūrint knygos ekranizaciją, visada nevalingai prisimenama knyga ir lyginama, ar viskas atitinka knygą, ką pakeitė scenaristas ir ar tai išėjo į naudą, ar padarė žalos
2. Režisūra - po istorijos seka vaizdas, kurį reguliuoja režisierius. Tai apima labai daug ką: aktorių parinkimas, scenografijos vaizdai, dekoracijos ir visa kita, kas apibūdinama bendru vaizdu. reikalavimai čia daugiau nesąmoningi ir susiveda į patiko/susižiūrėjo; kartais ypatinga režisūra kaip tik būna filmo varikliukas (300 pvz).
3. Vaidyba - nelabai reikalauja paaiškinimo. Aktorius turi įsijausti į personažą ir netgi jį papildyti (pvz J.Depas ir jo personažas Džekas Žvirblis); kitaip tariant, nesvarbu, kas būtų per rolė - mordabojus bomžas, gigantiškas barsukas ateivis, psichopatiška istorinė asmenybė, aktorius(-ė) privalo žiūrovą įtikinti, kad jis(-i) toks(-ia) ir yra. Būna, kad filme akivaizdus maivymasis ar buka vaidyba bado akis ir gadina bendrą vaizdą (aišku, priklauso nuo žanro, kiek tos vaidybos reikalaujama).
4. Spec efektai - atskira dalis, kuri galioja toli gražu ne visuose filmuose. Reikalavimai paprasti - neturi matytis dirbtinumo. Aišku, tobulėjant technologijoms, efektai auga ir gerėja, bet netgi žiūrint dar juodai baltą "Nematomą žmogų", efektai neatrodo pasenę, o štai palyginti naujų filmų kartais vos ne plika akimi matomi montažai, kompiuterinė grafika ir kitoks crap'as. Galų gale, efektai turi būti malonūs. Ne visi efektai yra maštabiniai kaip kokiuose jau minėtuose Transformeriuose, kai kurie yra mažiau pastebimi, tačiau ne ką lengvesni sukurti (pvz Keista Bendžamino Batono istorija)
5. Muzika - čia jau pati menkiausia dalis; paprasčiausiai ji turi neerzinti, ir prisidėti prie filmo nuotaikos (pvz Šindlerio sąrašo pagrindinė smuiko tema). Kai kada filmo soundtrack'as tampa dar garsesniu negu pats filmas (Asmens sargybinis), bet tai jau retesnis atvejis.
Pradžiai tiek
P.S. Atsiprašau Magnus''o, jeigu jis įsižeidė, tiesiog tai buvo nusistebėjimas, kad visi filmai įvertinti kaip labai puikūs