Ne kraujo kiekyje reikalas, o jo pateikime. Viskas kažkaip too casual, daugiau dramatizmo norėjosi. Nu gal ne visai
order 66, bet ir ne vienos beveidės minios, žudančios kitą beveidę minią.
O koks dramatizmas? Tokiose skerdynėse svarbu rezultatas, o ne efektingumas. Po teisybei, būčiau aš senuko Frėjaus vietoje, tai iš vis būčiau suorganizavęs tylias miegančių skerdynes. Kam ta bereikalinga rizika nuosaviems žmonėms, gi dar kas nors žūti gali?
O šiaip, tai man kai kurios vietos labiau kliuvo. Sakykim, ta vieta, kai Deneris karžygiai trise šturmuoja miestą... Jų laukė visa krūva sargybinių. Labai patogiai kažkurioj vietoj nutrūksta scena ir viskas paliekama žiūrovo vaizduotei. O iš vėliau parodytų scenų konteksto toks vaizdas, kad nepaisant visko, jie sugebėjo pagal planą SLAPTA pereit visą miestą ir atvert pagrindinius vartus?