Pirma karta nuo tada, kai sutikote Trenda Styra, pamatete tokai situacija, kada jam tikrai prireike savosios lazdos, norint isstoveti ant koju. Niekad neatrodes itin zhvalus, magas shi karta buvo visishkai suvarges: pilkas jo veidas, rodes, dar labiau papilkejo, o juodi paakiai, pagileja raukshles, susitarshe plaukai ir barzda bylojo apie sunkia ir, aishku, bemiege nakti. Vangiai nuzhvelgias visus jis perkele svori ant savo juodosios lazdos ir silpnu balsu tare:
"Vadinasi taip, komisija..." po shiu zhodzhiu seke ilga pauze. Buvo galima pamanyti, jog Trendas daugiau nieko ir nebepasakys.
"Vakar nakti ash supratau, kas atsitiko mus, o tiksliau mane puolusiam Dorianui. Jis, kaip ir kiti gildijos magai - apsestas Nerulio. Gryzhes i savo bokshta tiesiog paklaikau - aplink vienas po kito kuriami zombiai ir kita mirties pasaulio velniava. Kartu su miestiechiais man pavyko savojo bokshto kaina juos visus ishrukinti ish ten. Nezhinau, galbut jau shiandien apie visa shita koshe girdejot ish liveriniechiu. Bijau pagalvot, kas ivyks sia nakti, nezhinau ar net benoriu jos sulaukti... shviesieji magai nugeibs, tamsieji subujos" zodzius is pranasystes magas tare jau pats sau, zhvelgdamas i horizonta bereikshmiu zhvilgsniu, mintyse klaidzhiodamas kazkur toli toli.
Taip prastovejas kelias minutes pagaliau paklause:
"Jus vakar visgi NEJOTE apzhiureti pono Obrados namo, kaip zhadeja? O kur Dorianas? Ar jis dar gyvas? Galbut dar pavyks kazhka ish jo suzhinoti, gal dar yra vilties..."
|