Forumas.Fantastika.lt

//Turbut nepostinsiu, per daug darbo, jei kam reikes detaliu is dingusiu postu, klauskite. Jei kas norite visu zaidimo postu, atsiuskite PM'a su e-mailu, galiu atsiusti MS Word faila. Jei GMas nepriestaraus, aisku.//

//Kadangi Dzeraldas vis dar be samones, tai, kiek suprantu, tolimesne veiksmu eiga turi spresti kiti PC//

Olivje pasisiulo, kad ir suzeistas subegioti sventiko ir ilgai nelaukdamas atsakymo iseina. ///nes itariu, kad atsakymo tektu laukti savaite ;////

_________________
In the land of Mordor, there shadows lie...

//na jo, truputuką pristabdėme. Gal vėl pajudam po truputuką?? //
Džekas dar kartą apžiūri altoriaus kambarį ir bando kaip nors suprasti, kur visgi galėjo dingti vienintelis iš mūsų gydyti sugebėjęs Gurdas..

Taigi, kaip suprantu, Olivje išbėga atvesti šventiko, Džekas ir Bobas lieka saugoti be sąmonės gulinčio Džeraldo ir Trendo.

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.

Gurdas įeina pro duris iš už kampo maždaug po 5 minučių po to, kai išėjo Olivje. Jis panaudoja savo galias, kad truputį atgaivintų Trendą ///lay on hands 1///. Po to pažiūri į Džeraldą ir liūdnai palinguoja galvą:
- Mano sugebėjimų gali ir neužtekti, kad atvesčiau jį į sąmonę, tuo tarpu ateityje jų gali prireikti, kad išgelbėčiau kažką nuo mirties. Palaukime žynio ir tęskime ieškojimus.
- Kol mano kūną apvalymui buvo paėmęs Peloras (o gal tai buvo kažkas iš jo tarnų? Negaliu būti tikras), mano siela paklajojo po kaimyninius kambarius. Čia už sienos guli daug lavonų. Už durų priešais - didelis kristalas. Nieko gyvo aš neradau.

Olivje gryzta su sventiku po 20 min. ir atsiseda prie sienos paiilset laikdamas savo eiles but pagydytu.

_________________
In the land of Mordor, there shadows lie...

Olivje atsivada žynį - nediduką apvalainą žmogeliuką su geraširdiškomis akimis ir kiek drebančiomis rankomis. Palinkėjęs visiems Peloro malonės, jis suskumba prie Džeraldo ir per kelias akimirkas užgydo visas jo žaizdas. Po to pagydo visus kitus sužalotuosius - jei jie sutinka, žinoma.
- Peloras su mumis, - prabyla jis po to, kai baigia gydymą (atrodo kiek pavargęs, bet laimingas). - Visi jau manė, kad Belikės pranašystė pildosi toliau - laukiniai žvėrys ir vampyrai ėmė lakstyti miesto gatvėmis, vos tik nusileido saulė, jie žudė visus, kas pasitaikydavo jų kelyje, tik keli sidabriniai gvardiečiai drįso jiems pasipriešinti. Bet čia kažkas įvyko, siutas juos apleido ir visi jie virto paprastais žmonėmis. Kaip nekeista, dauguma jų buvo vis tie patys sidabriniai gvardiečiai. Na, bet pranašystės pildymasis nutrauktas, aš tikiu, kad nuo šiol viskas ims taisytis. - žynys padrąsinančiai patapšnojo Džeraldui per petį ir, jei niekas jo nesulaiko, nužingsniavo atgal į savo šventyklą.

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.

- A, kas, kur as esu? - pasoko atgaves samone serzantas, vos nepartrenkdamas Peloro zynio. - I ataka! - suriaumojo, bet jau griebdamas kuoka, susilaike. Apsidaire po kambari, pamate bendrazygius ir issigandusi zyni. Isvydus apgriautas sienas ir visur besimetancias altoriaus nuolauzas, Dzeraldui po truputi eme grizti atmintis. Ach, kova baigta, tiesiog kazkur is gyvenimo dingo kelios valandos.

Susikrimtes del savo issokio, Dreikas nuosirdziai padekoja Peloro zyniui, kuris is pradziu i serzanta tebeziuri itariai, bet greitai atlegsta. Po to atsiseda , patapsnoja per suvelta kaili vilkui, kuris dziaugsmingai sokineja aplink tartum jaunas sunytis.

Dzeraldas labai rimtai isklauso sventiko pasakojima apie ivykius mieste, palinksi galva. Pasako: "Dekui Pelorui, kad viskas eina i geraja puse".

Po trumpo poilsio kareiviska prigimtis paima virsu ir serzantas kreipiasi i kovos draugus:

"Dekui Gurdui ir Pelorui, kad mes sunaikinome si blogio altoriu. Bet musu uzduotis nebaigta, mums tebereikia surasti dingusias brangenybes. Be to reiketu iki galo issiaiskinti, kas cia vyksta, kas sukelia si blogi."

"Gurdai ir Trendai, kokios dievybes altorius cia buvo? Ar ka nors jums pavyko issiaiskinti?"

///Ar kambaryje tebesimeto tas vezdas, kuris trenke Dzeraldui?///

"Jei visi pasiruose, reiktu eiti ir tirti kitus kambarius"

Dzeraldas pasoka ant koju, paima savo kuoka, pakeldamas nuo grindu liudnai apziuri apdauzyta skyda, ir stovi pasiruoses eiti toliau.

Džekas jausdamasis geriausiai, užleidžia eilę labiau sužeistiems. O vėliau nusprendžia, kad nėra labai jau garbinga tikram barbarui naudotis kažkokiais burtais, kai dar tvirtai laikaisi ant kojų. Tuo labiau, įvertinant, kad šventiko magija galbūt labiau reikalinga kam nors mieste...
<...>
Džekas išgirdęs, kad mieste tie visi prakeiksmai baigėsi, paklausia Džeraldo:
- Klausykit, seržante, ar jums neatrodo, kad blogio šventykla sunaikinta, o taip pat sunaikinta ir ši "pranašystė". Aš siūlau jums patiems mieste išsiaiškinti, kiek prie to nagų buvo prikišęs didžiai gerbiamas jūsų magas, taigi gal galėtumėte išlaisvinti mūsų brolį Fredį, ir mes jau kaip ir eisime?..

Gurdas irgi atsisako nuo žynio gydymo - jis jau sveikas. uh, beveik.
- Manyčiau, Džekai, dabar svarbiausia - apskritai surasti Obradą, manau, tada viskas išsispręs savaime. Aplink šventyklą jo nėra, nėra čia ir pavojaus. Didžiausias Blogio šaltinis sunaikintas, bet yra dar keletas mažesnių.
Paladinas, atsisveikinęs su žyniu ir padėkojęs jam už pagalbą, nužingsniavo prie viduriniųjų durų ir atidarė jas, pademonstruodamas bendražygiams kambario vidų.