Forumas.Fantastika.lt

/// As irgi laukiu Gurdo. Nors pagal jo logika, jei vagys pavoge skrynele be ziedo, tai kur eiti jo ieskoti supratimo neturiu Reiskia naugad vel pas Obrada... ///

///pasijutau toks protingas ir reikalingas, kad net gėda ///

10. Ar buvo dėžutėje rubininis žiedas, kai jūs ją radote?

Nes yra šiokia tokia tikimybė, kad žudikai atidavė ne visas brangenybes užsakovui, jei jau sąrašo jis jiems nepateikė.

Taip, žiedo reikia ieškoti pas Obradą namie, galbūt Trendas jį jau rado. Tiesa, jei jis jį ir rado, tai greičiausiai pasiėmė ///kadangi yra evil ir garantuotai skaito šitą temą net joje nedalyvaudamas, bliamba///. Mano pasiūlymas būtų vis dėlto pabandyti pasekti pėdsakais: daug laiko mes nesugaišime (jei matysime, kad reikalas užsitęsia, tai tiesiog jį mesime), ir dar iki sutemstant spėsime nueiti aplankyti mūsų mago ir pasiteirauti, kaip jam sekasi.

Gurdas apsidairė po patalpą, ieškodamas Bobo ar bent jau užuominos į rūką. Paladinas pradėjo jaudintis dėl Terderio - laikas būtų jam jau materializuotis.

Serzantas pasaukia vilka ir bando jam paaiskinti - tiek zodziais tiek parodydamas i grindis, langa ir kitus bent kiek pastebimus tigrolakio pedsakus - kad sis sektu tais pedsakais.

Jei Gernas randa pedsakus ir pradeda jais eiti, Dzeraldas seka paskui vilka ir pamoja Dzekui su Gurdu sekti taip pat.

///Ar bent jau gvardieciai atejo saugoti prie namo, ar visi Dzeraldo veiksmai saukiant gvardijos pagalba buvo praignoruoti?

Mums turbut sio namo nebereiks, bet ka gali zinoti///

- Gurdai, kaip manai, kada materializuosis Bobas? Gal šiandien jam jau nepavyks?
//2 GM: gal gali priminti kaip ten situacija su sugrįžimu iš rūko, kokios sąlygos reikalingos?//

- Bet kuriuo atveju, manau, verta eiti pėdsakais, kol jie "neatvėso".

///dėl gvardiečių: Džeraldas neturėjo laiko viską atlikti pagal reikiamas procedūras (tikrai nebuvo kada rašyti raporto), jis tiesiog paprašė pažįstamo leitenanto paslaugos, ir šis pažadėjo atsiųsti namo apsaugą asap - bet šiaip tikrai turėjo svarbesnių reikalų, nes gvardijos būstinėj buvo totali suirutė.
dėl Bobo: jūs nelabai tesusigaudot, kiek laiko jam teks materializuotis. Problema su Bobu ta, kad jis praktiškai buvo sunaikintas saulės šviesos. Gal ir visiškai. Live and you'll see. Ok, ne "live", o "unlive".///

10. Ne, aš jo ten nemačiau!!! - išspiegė numirėlis.
Atsakęs į paskutinįjį klausimą, jis pašoko vos ne iki lubų, apsivertė ore ir su trenksmu tėškėsi ant žemės, sulaužydamas dar vieną taburetę.

Gernas atrodė kažkoks pasimetęs, jis kiūtino, šuniškai pabrukęs uodegą, kaltomis akimis žiūrėjo į Džeraldą ir laikas nuo laiko tyliai unkštė. Kai suprato, kad gali būti naudingas, vilkas akivaizdžiai atkuto ir su entuziazmu metėsi ieškoti pėdsakų. Pirmiausia jis apuostė kruvinus žudikų ginklus, tada paieškojo pėdsakų po langu. Panašu, Gernas rado pėdsakus ir nuskuodė skersgatviu - komisijos nariams teliko tik sekti paskui.

Žvėrtakis pabėgo kraujuodamas, todėl jo pėdsaką puiki Gerno uoslė sugebėjo atrasti ir dabar, kai praėjo nemažai laiko. Be to, gatvėse, kurios dar prieš savaite knibždėte knibždėjo įvairiausio plauko miestelėnų ir miesto svečių, judėjimo beveik nebuvo - liveriniečiai "tūnojo savo urvuose", nusprendę palaukti, kol baigsis pranašystės pildymosi laikas. Tiesa, pranašystė, numatyta šiai nakčiai (senoviniai lobiai and stuff), vakarėjant pradėjo vilioti žmones iš namų, dauguma jų užkampiais traukė link Obrados namų.

Tačiau tigrolakio pėdsakas vedė kitur. Kvartalai darėsi prabangesni, gatvės - švaresnės, ir galų gale neliko abejonių, kad pėdsakas veda link hercogo rūmų. Gernas atsekė pėdsakais iki pat griovio, supančio hercogo kiemą. Griovys buvo kokių 15 pėdų pločio. Gernas atsitūpė ir įsistebeilėjo į priešingą griovio krantą. Tada užkorė galvą, pažvelgė į sieną, ir jau buvo beužstaugiąs, bet greitas Džeraldo niuksas jį sulaikė ir vilkas tik sumurmėjo kažką savo vilkiška kalba.

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.

//O kokio gylio tas griovys? Ar vanduo jame?//

Artedamas prie hercogo rumu, Dzeraldas vis labiau niuro. Sustojus prie griovio, jis susnibzdejo Terderiams:
- Mano neitiketinas itarimas, kad jo sviesybe arba bent jau kazkas is jo namu yra uzsakovas, darosi itikinamesnis. Deja, tai pastato mus i sunkia padeti. Musu darbas: surasti brangenybes. As negaliu eiti i hercogo rumus ir apkaltinti jo zmones vagiu zmogzudyste. Tuo labiau, kad galbut pats buciau ja palaikes: patys zinote, kad tai buvo blogi zmones, o tigrolakis buvo praktiskai nepakaltinamas. Sia nakti daug geru zmoniu nesuvalde saves - serzantas paziuri i Dzeka, bet kartu ir duoda Terderiams suprasti, kad ir pats buvo tokioje situacijoje.

- As siulyciau mesti si pedsaka ir ieskoti ziedo. Nors ir tai priestarauja mano, kaip miesto gvardiecio, teisesaugos kodeksui.

Ir serzantas neramiai pamindziguoja prie griovio kranto.

///Neturejimo ka veikti ir samprotavimu mode on ///

Kadangi broliai Terderiai atrodo neapsisprendzia ka daryti, Dzeraldas tesia:

- Na, ka gi. Bestovint, belaukiant, papasakosiu savo itarimus. Gal jie jums pades nuspresti ka toliau daryti. Gali buti, kad Obrada santazavo jo sviesybe hercoga. T.y. hercogas po karo su Trasile tapo zvertakiu, Obrada bijojo del savo kailio po pranasystes ir santazavo hercoga, zadedamas jam isgyjima. Turbut ieskomasis ziedas padetu hercogui atsikratyti zvertakystes - na, magijoje as nenusimanau. Gimus dukrai, Obrada pamane, kad jo santazas nesulaikys hercogo ir apsimete, kad ziedas su brangenybemis pavogti. Taciau hercogas del visa ko ne tik pasiunte mus ieskoti brangenybiu, bet dar ir uzsake vagiu gildijos uzpuolima. Deja, kol kas nei mes, nei vagys ziedo neradom, bet Obrada zuvo ir nusinese paslaptis i graba. Reikejo ji apklausti su va tokiu numireliu tardymo ritiniu. Tik mes nepagalvojom ///o GMas turbut butu neleides ///. O dabar jo lavonas turbut atauses ir nebeprakalbinamas ///Kaip ten, Shizzarai? ///

- Kaip si istorija susijusi su pranasyste ir blogio sventykla Obrados namuose - nezinau. Galbut Obrada tikrai pusiau pamiso po pranasystes. O gal jis dar iki jos slaptai tarnavo blogiui ir netgi issauke ta pranasyste. Gal jis pats sukurste kara tarp hercogo Brevio ir Trasiles?

- Ir kaip paprasti vagys nuzude viena galingiausiu Liverino burtininku?

Gurdas įdėmiai klausėsi seržanto versijos. Kai Dreikas baigė, paladinas linktelėjo.
- Tai panašu į tiesą. Liverino istorijoje mes gaudomės silpnai, telieka pasitikėti jūsų nuomone. Aš vis dėlto labai norėčiau apžiūrėti su jūsų vilku ir aną sienos pusę: juk gali būti, kad žvėrtakis yra ne hercogas, o kas nors iš dvariškių, kuris galėjo veikti kaip hercogo nurodymu, taip ir savo iniciatyva. Jei pėdsakai nuves, pavyzdžiui, į tarnų patalpas, galėsime beveik užtikrintai išbraukti hercogą iš įtariamųjų sąrašo. Kokie mūsų šansai patekti į kiemą? Čia mes, vėlgi, visiškai priklausome nuo jūsų, Džeraldai. Negalime gi mes užhipnotizuoti visos apsaugos...

- Reikia būtinai sekti pėdsakais toliau - tik tokiu būdu mūsų tyrimas pasistūmės. Negalima delsti, - Džekas šį kartą tai pasako gana užtikrintu balsu, ir panašu, kad sekimą pasiruošęs tęsti ir su Gerno, ir be jo pagalbos.