Forumas.Fantastika.lt

Džekas kartu su gvardiečiais yra apsupęs tigrolakį. Jis bando apsvaiginti tigrolakį kalavijo plokštuma //subdual damage//.

//Jeigu tigrolakis nukristų be sąmonės, Džekas būtų pirmasis, kuris stengtųsi apginti jo kūną nuo gvardiečių atakų.//

Kovos įkarščio kaipo tokio nėra, ir leitenantas pastebi bandantį prisėlinti Džeraldą.
- Džeri, aš žinau, kad tai - hercogas. Bet mes neturime pasirinkimo. Jis pats įsakė.
///Jei Džeraldas nori tęsti pagal deklaraciją, teks stoti į atvirą kovą su leitenantu///
Džekas kol kas tvatina Tigrolakį kartu su gvardiečiais. Gurdas stabilizavo Heką ir dabar vis ištraukia už kojų kokį gvardietį, kurį sužaloja tigras - trys tokie guli be sąmonės, du atsistojo ir vėl leidosi į kovą, keturių išgelbėti nepavyko.
Tigrolakis vis mažiau priešinasi.

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.

//Na galima buvo suprasti, kad Dzeraldas bando prieiti atseit netycia. Neselino jis gi kaip koks snipas blogame multike Leitenantas jo neitare, tad turejo buti kazkoks sansas Bet OK///
- Isake ji pati nuzudyti? Ar jus tiesiog laikotes susikto isakymo raides? Pritvokik, suriskit, leiskit jam atsigaivalioti, sugrizti i zmogaus forma, o tada klauskit ar pribaigti ar ne. Manot, ji uzmusit, tai sekantis valdovas jus visus per $%^^%# kaili uz tai kiekviena diena glostys? Ar tik naktimis su menuliu? Palaukit kol Hieronejaus paladinai jus visus su kryziumi ir kalaviju isskers.

///Jei leitenantas neklauso, tai OK - atvira kova su leitenantu//
Pries sokdamas i kova, Dzeraldas suktelejo Gurdui:

- Jei zusiu, pasirupink Gernu, pagydyk.

Į kiemą nesustodami plūsta gvardiečiai - jų prieina gal 200. Vis daugiau ir daugiau jų pasiduoda įniršiui ir virsta žvėrimis - vilkais, ereliais, šernais, lokiais - sunku net beatsekti, kur ten "jūsiškis" tigrolakis.

Džeraldas susikimba su leitenantu. Abu po keletos sekundžių kovos praranda žmogiškumą ir štai Džekas su Gurdu jau gali stebėti panteros ir gorilos dvikovą.

Gurdo pagydytas Gernas kaip strėlė šauna link besigrumiančio šeimininko, bet nekimba į gerklę Džeraldo priešininkui-panterai: vietoj to jis pavirsta gal 15 metų berniūkščiu ir, stryktelėjęs ant pečių sugorilėjusiam Džeraldui, pradeda kažką šnibždėti jam į ausį. Džeraldo judesiai sulėtėja, jis paleidžia leisgyvę katę, kuri dar prieš porą akimirksnių buvo leitenantas, išsitiesia ir sumažėja. Gernas nušoka jam nuo nugaros, bet neišsilaiko ant dviejų kojų ir pargriūva kniūpščias ant žemės. Džeraldas ir kiti stebėtojai pameta jį iš akių, kadangi į šėlsmą įpuolęs dramblys sukelia aplink Gerną visišką chaosą, kuriame jau nebeįmanoma atskirti, kur kas.

Viduryje pilies kiemo žybteli šviesos pliūpsnis. Visi žvėrtakiai sustingsta, pasisukę į šviesą. Ten matosi gvardijos Kapitonas, kabantis ore gal per 10 pėdų nuo žemės - jis nelyginant angelas skleidžią tą šviesą. Po poros sekundžių šviesą užgęsta ir Kapitonas užgęsęs krenta žemyn. Visi žvėrtakiai sugrįžta į žmogišką formą. Ant žemės lieka gulėti keletas lavonų, tarp jų - ir hercogo.

Pilies balkone matote hercogienę. Ji apsirengusi iškilmių rūbais su visomis hercogo regalijomis. Greta jos balkone stovi vienas iš Paladinų su pilna šarvuote ir dar vienas vyriškis, apsitaisęs tamsiais kelioniniais drabužiais - jo veido įžiūrėti iš tokio atstumo neįmanoma. Hercogienė prašnenka tvirtu balsu - ne itin garsiai, bet kiekvienas, esantis kieme, puikiai ją girdi:
- Klausyk manęs, sidabrine gvardija! Hercogas mirė, o jūsų paslaptis atskleista. Viskas nebegali būti taip, kaip anksčiau.
Prieš jus kryžkelė, ir apmąstymams laiko nėra. Pirmas kelias: jūs liekate tarnauti Liverino valdovui – man. Antras kelias:
jūs pasitraukiate iš miesto, ir niekas niekada apie jus daugiau neišgirsta. Trečias kelias: jūs mirštate čia ir dabar.
Kol hercogienė šneka, iš pilies ir pro vartus į kiemą sueina kariai Heironėjaus paladinų uniformomis – jų dvigubai daugiau, negu gvardiečių.

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.

Džekas prisiartina prie Gurdo ir Džeraldo ir jiems kažką sušnabžda.

//O Gurdui laiko nebuvo sustabdyti kraujavimą hercogui? Aš informavau jį kaip galima greičiau//

//As nestabdau, as laukiu Shizzaro atsakymo i kelis esminius klausimus //

Gurdą nelabai sudomina hercogienės pasisakymai iš aukštos sakyklos. Jis tik liūdnai linktelėjo į Džeko žodžius, nenustodamas ieškoti šitoje paklaikusioje minioje arba vaikinuko, arba vilko be rūbų ar šarvų liekanų (kaip suprantu, kai žvėrtakiai transformuojasi, jie tai daro su visais rūbais ir ginklais?). Pusorkiui pasivaidena, kad minioje pamato Gerną, ir jis šoka prie jo, nekreipdamas dėmesio į liveriniečius ir jų paikas intrigas.

Dzeraldas pritrenktas ziuri aplinkui, dar nelabai suvokdamas, kad hercogas zuvo, kad Sidabrine Gvardija apsupta. Tebebudamas soke, isklauso Dzeko snabzdesi, bet ir ju nelabai isisamonina.

- Kur Gernas? - pagaliau susunka jis Dzekui ir Gurdui. Gurdui nerus i minia, Dzeraldas bando neatsilikti nuo jo, nors nelabai pastovi ant koju ir bega letai.

Džekas padeda Džeraldui, jį kiek prilaikydamas, ir taip pat stengiasi neatsilikti nuo Gurdo.

///2 Gurdas: taip, žvėrtakiai, keisdami formą, nenusimeta rūbų. Tačiau gvardiečių šarvai, ko gero, specialiai pritaikyti tokiam pasivertimui: jie prisitaiko prie naujosios dėvėtojo formos, tapdami kažkuo panašiu į barding'ą (žirgo šarvus); Džeraldo gi alternatyvioji forma ant tiek panaši į žmogaus (na, pagal proporcijas), kad aną kartą šventykloje jūs net nesupratot, kad jis pasivertė į gorilą: seržantas gerokai padidėjo, bet gaurus slėpė šarvai, o snukį - uždaras šalmas.///

Trijulė po poros paieškos minučių randa Gerną vilko formoj: jis guli po nukautu gvardiečiu ir tyliai unkščia, negalėdamas išlysti iš po šarvais apkaustyto žmogaus.
Tuo tarpu keletas gvardiečių parpuola ant kelių priešais hercogienę. Jų pavyzdžiu paseka dar keli. Kiti traukiasi link tos vietos, kur turėtų būti gvardijos Kapitonas, nedraugiškai šnairuodami į paladinus. Bet didžioji dalis kol kas tiesiog stovi ir nieko nedaro.

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.