Suradus Gerna, Dzeraldas parklumpa ant keliu, apsikabina vilka ir pradeda balsu raudoti: ///na taip, suauges vyras, bet
///
- Sunau, tu ir vel isgelbejai man gyvybe. O as net nezinau, kaip sugrazinti tave i zmogaus forma. Tai buvo pirmas kartas, ..., pirmas kartas, o as net nespejau paziureti i tave...
ir toliau raudoja be garso isikniaubes i Gerno kaili.
///Jei scena rumu kieme tesiasi dar pora minuciu, pratesiu deklaravima///
Siek tiek atsigaves Dzeraldas pagaliau isiklauso i Dzeko zodzius ir pakelia i ji asaromis ir krauju aptekejusi veida:
- Taip, tai buvo zmogzudyste, saltakraujiskai organizuota zmogzudyste. O ka mes galime padaryti Dzekai? Pasakyti hercogienei, kad jos kompanionas papjove hercoga? Ji pati ta zino. Nuzudyti hercogiene? Net jei galetume ta padaryti, ar tai padetu Liverinui? Kas tada ji valdytu? Jei mus isleis is kiemo, bandykime nueiti i gvardijos kalejima. Jis turetu buti beveik nesaugomas - islaisvintume Fredi. Ir palikime si prakeikta miesta.