Forumas.Fantastika.lt

Gurdui apvertus lavoną, komisijos nariai tepamatė tik beveik suirusį negyvą žmogaus kūną. Senio veidu ropojo vienišas šimtakojis, kuris pasiskubino pasislėpti tuščioje Snuso akiduobėje, kai taip netikėtai buvo užkluptas. Panašu, kad magija, kuri laikė senąjį gvardijos raštininką prikeltą, išblėso.

Kai Džeraldas, vesdamas už kailio Gerną, perėjo portalą, jis atsidūrė ant upės kranto. Danguje nebuvo debesų, bet juodasis mėnulis nedavė nė spindulėlio šviesos, o žvaigždėms nepakako jėgų dorai praskiesti tamsos. Medžiai linko link vandens, stengdamiesi sumerkti šakas į juodą ir tąsų it nafta skystį.
Du ryškūs šviesuliai degė naktyje, dar labiau pabrėždami juodą supančią tamsą. Už poros metrų nuo portalo liepsnojo didžiulis laužas. Nors riaumojanti ugnis buvo visai šalia, nesijautė, kad ji skelistų kokią šilumą. Aplink laužą ant kelmų sėdėjo gal pustuzinis sustingusių pusnuogių senių. Parėmę galvas rankomis, jie nereginčiomis akimis stebėjo ugnį. Nors naktis buvo gan šalta, neatrodė, kad rūpintojų nuogiems kūnams bent kiek rūpėtų supanti temperatūra. Laužo skleidžiama šviesa buvo pamėkliškai žalsva, jos sukuriami šešėliai, atrodė, nelabai tekreipė dėmesį į tai, kokios formos yra juos metantys daiktai - kiekvienas jų gyveno savo atskirą gyvenimą ir, tikriausiai, nė nenumanė, kad tėra tik iškreipti tikrųjų daiktų atvaizdai. Tolumoje, anapus upės, naktyje degė dar vienas šviesulys: į dangų kilo amžinosios liepsnos, degančios ant Belikės mauzoliejaus, atšvaitai. Džeraldas niekada nebuvo čia buvęs, bet iškart tai suprato. Tuo tarpu Gurdas ir Džekas, nors ir nežinojo, kieno gi kapas yra ten, saloje, po amžinąja liepsna, pažinojo šią vietą žymiai geriau, nei norėtų.

- Ateikit, prisėskit, - pasigirdo iš laužo pusės ramus, monotoniškas balsas. - Mes turime ką aptarti.

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.

Dzeraldas su Gernu isejes is portalo net atslijo: Belikes mauzoliejaus sala. Ne, to negali buti! O i pietus Pietines Kalvos, kur ivyko siurpusis musis su Trasile. To geriau neprisiminti. Dzeraldas is skausmo vos neuzkauke i tamsuji menuli. Tik po to pamate prie lauzo sedincius senius ir sudrebejo. Norejo kazka pasakyti, bet kaip tik tuo momentu kazkur giliai jo galvoje kirbejusi mintis issiverze i pavirsiu ir serzantas griebe pusorki uz atlapu:

- Jus cia nakvojote?!?! Tai gal ir Belikes mauzolieju apiplesete?

Perėjęs per portalą, Gurdas trumpam neteko amo, pamatęs visą šitą juoda smala paišytą peizažą. Jis keletą kartų greitai sumirksėjo, tada atgavo savitvardą. Kai pro portalą pasirodė gvardietis su savo vilku, paladinas jau kurį laiką tiriamai stebėjo laužą ir aplink jį susirinkusias figūras.
- Ne, mes nakvojome ne čia, - atsakė jis į Džeraldo klausimą, neatitraukdamas žvilgsnio nuo sėdinčiųjų ir išsitraukdamas kardą. - Kažkodėl visai nesistebiu, kad mus perkėlė ne ten, kur aš prašiau. O kas dėl mauzoliejaus - ir taip, ir ne. Belikė mums pati atsvėrė tiek sidabro, kiek galėjome panešti... atrodo. Asmeniškai aš to neprisimenu, ir Bobas su Džeku irgi, bent jau jie taip sakė.
Paladinas, paruošęs kardą, priėjo prie "laužo".

Dzeraldas, nustumtas Gurdo //vis delto gi jis buvo ikibes i paladina, o sis nuejo prie lauzo//, atrodo pasimetes ir sutrikes.

- Na va. Neatsimenate. Tai gal Fredis nebuvo nekaltai apkaltintas. Gal jus ir atnesete prakeikima i Liverina. Kas zino, ka jus cia pridirbote. Sidabras. Ir kas jus cia atnese. Godumas. Krauju uzdirbtas tas sidabras ir jis dar daug kraujo islies. Is neisgersite jus jo, net ir budami vampyrais.

Buves Sidabrines gvardijos serzantas susmunka ant zemes, apsikabina vilka ir sedi nieko nematanciomis akimis ziuredamas i lauza.

Džekas pabando pakelti Džeraldą - mums apatija šiuo metu tikrai nepadės.
- Džeraldai, prašau kelkis. Turėk omenyje, kad tas sidabras nebuvo mūsų godumo pasekmė, veikiau mūsų smalsumo. O dėl Fredžio kaltumo ar nekaltumo aš ir pats jau nelabai žinau. Kažkokiomis aplinkybėmis jis vampyro prakeiksmo negavo. Tas dalykas mane šiek tiek glumina susiklosčius tokiai situacijai... Bet kuriuo atveju reikėtų viską išsiaiškinti iki galo, ir panašu, kad tam mes dabar turime šiokią tokią galimybę.

Džekas, pakėlęs Džeraldą (jeigu pavyksta), atsisuka į figūras, apsupusias žalsvajį laužą, ir pasisveikina su jom burbteldamas: "Sveiki...".

Seniai nesureaguoja į nuotykių ieškotojus. Jie ir toliau sau sėdi ir spokso į liepsną. O vat liepsna pasikeičia. Ji suformuoja figūrą - nuogą, klaikią ir tuo pačiu patrauklią moterį
.
Mes galime pratęsti savo pokalbį, - ištaria ugninė figūra. - Taigi, ar norite jūs išgelbėti Bobą iš įkalinimo ir padėti Fredžiui jo misijoje, kurią vykdydamas vienas jis greičiausiai žus?

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.

Nesuprasi ar Dzeraldas klauso Dzeko zodziu, nors atrodo juos suvokia ir siek tiek atsileidzia, taciau nuo zemes nepakyla ir apsikabines tebeglosto Gerna.

Pasirodzius ugninei figurai //ar jis ja pazista? Tai ne Trasile?//, vis dar ganetinai apglususiu zvilgsniu pasiziuri i ja. Isklauso tarytum nelabai suprasdamas jos zodzius, keleta kartu pakraipo galva, ziuredamas i bendrazygius ir galu gale istaria:

- Apie kokia Fredžio misija jus kalbate?

<<<moderated by shizzar: žiopla meistro klaida ištaisyta>>>

- Fredis nusprendė, kad jis turi išgelbėti jus nuo vampyrizmo prakeikimo, užgesindamas tą liepsną, - ugninė figūra //ne, ji nepanaši Džeraldui į jokią pažįstamą moterį// mostelėjo ranka į tolumoje liepsnojančią amžinąją ugnį ant Belikės mauzoliejaus. - Taip, jis turi šansą - labaaai mažytį, bet turi. Net jei jam pasiseks, jis žus. Tiesą pasakius, žus jis bet kuriuo atveju.
Jums aš siūlau galimybę jį išgelbėti nuo šios mirties, be to, jo misija, su jūsų pagalba, beveik garantuotai bus sėkminga. Kaina nedidelė - viena siela.

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.

// kol buvo "Džeko misija", tol bandžiau prisiminti, ar ko nepraleidau //

- Jūs prieštaraujate pati sau: sakote, kad jis "žus jis bet kuriuo atveju", o po kelių akimirkų siūlote galimybę išgelbėti jį nuo mirties. Skamba įtartinai... Kokia gi tai konkreti pagalba būtų?
Ir "misija", kiek suprantu yra išgelbėti mus nuo vampyrizmo prakeiksmo, tačiau kokiam kitam prakeiksmui bus kažkuris iš mūsų pasmerktas, jeigu atiduos savo sielą?

Ugninė moteris nusišypso uždegančia šypsena:
- Fredis mirs, jei vykdys misiją vienas, nepriklausomai nuo to, ar jam pavyks, ar ne. Su jūsų pagalba jis liks gyvas. Va toks nedidelis skirtumas. Kokia būtų pagalba? Gurdas jau prademonstravo, kaip puikiai jis tvarkosi su Obrados dirbiniais. Liepsna - toks pat artefaktas, kaip buvo ir chaoso dievo šventyklos altorius. Be to, ji saugoma. O aš jums siūlau galimybę ir priemones jam padėti.
Sielos pardavimas jokio prakeiksmo jums neatneš, žinoma. Kokia nauda iš prakeiktos sielos?
Taigi jūs turite 3 galimybes: 1) jūs nedarote nieko, ir Fredis žūva, nesėkmingai bandydamas jus išgydyti nuo vampyrizmo; 2) jūs nedarote nieko, ir Fredis žūva, išgydydamas jus nuo vampyrizmo; 3) jūs padedate Fredžiui ir drauge įvykdote jo misiją, Fredis lieka gyvas, tiesa, vienas iš jūsų po mirties atiduoda savo sielą Belialui. Pastebėsiu, kad jei aš ar kuris kitas Belialo tarnas taps kontrakto partnerio mirties priežastimi, kontraktas neteks galios. Dar neužmirškite ir Bobo: jo išlaisvinimas pridedamas prie kontrakto kaip dovana nuo Belialo

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.