Į Medinį mišką atėjo pavasaris. Žvėreliai vislab kas po savo keru per žiemą buvo miegojęs išlindo saulelės atkopiančios sveikint. Visa kas gyva suskato lizdo sukti ir/arba užpildyti per žiemą ištuštėjusį pilvą ir/arba ieškoti sau poros ir/arba tėškėsi atgal į guolį pamiegoti dar savaitėlę kitą.
Tačiau ancient evil nuo neatmenamų slėpėsi po Mediniu mišku, ir spitriai paspinduliavusi saulikė juos taipogi ištraukė į žemės paviršių. Dienomis šitie išperos atrodė kaip normalūs gyvūnai, ir tik naktimis, kai danguje parodydavo savo besarmatį snukį pilnatis, jie pavirsdavo monstrais - elfais, orkais, dvorfais ar net žmonėmis. Po pasivertimo, jei tikėsime legendomis, šie humanoidtakiai persekiodavo ir žudydavo dorus žvėris ir... o vat kas po "ir" legendos politkorektiškai nutyli.
Tačiau žvėreliai, paukšteliai ir kitos kiaulės miške turi savo ginėjus. Pirmiausia - sidabrakailis žvėris. Mėnuliui užtekėjus, jo kailis išsiversdavo į kitą pusę ir sidabrinis švytėjimas atbaidydavo humanoidtakius. Be to dar nereik pamiršti atgimimo kibirkšties ir jos šešėlio - mirties kibirkšties. Pirmoji, kritusi ant humanoidtakio, jį iškart užmušdavo, antroji leido negyviesiems žvėreliams pasisakyti prieš savo skriaudikus (juk kartais jie sugrįžta).
žaidime:
x humanoidtakių (vilkolakių)
kunigas (atgimimo kibirkšties nešėjas)
necromantas (mirties kibirkšties nešėjas)
vyšybala (pasiutęs barsukas (?))
asmens sargybinis (sidabrakailė lapė (?))
Jauja
Shapeshifter
Kestas
Jonas
Masiania
Aether
Ferox
Euphorbium
Gnusmas
Karakurt
Deklaruojasi vilkolakis, vyšybala ir asmens sargybinis. Deadline - pirmadienis 20 val.
_________________ o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.
Last edited by shizzar on 2005-03-14 16:29, edited 2 times in total.
|