5-o balsavimo rezultatai:
1. Jauja – 3: Aether, Masiania, sarua.
2. shizzar – 1: Draiveris.
3. Draiveris – 1: Jauja.
4. Aether – 1: shizzar.
p.s.: Jei bus nepatenkintu del savo balso uzskaitymo/neuzskaitymo, tai sakau: uzskaiciau paskutini paryskinta asmens balsa. Ner cia ko ryskint be reikalo ir balamutint.
Kazkas uzgiedojo „laudate dominum omnes gentes“. Visi klierikai (tiksliau butu sakyti „visi gyvi klierikai“ – juk dar ne paskutinio teismo diena...), sutanoti ir blaivus, is visu pakampiu susirinko i seminarijos kiemeli. Ten issirikiavo ratu, o i centra isejo dvasiskasis tevas ir tare:
- Su mano komanda i blogio sekla roo-oodyt!
Pasitempe klierikai iskele rankas, atgniauze pirstus, ir...bede i kaimyna is kaires arba desines, tada i priesinga asmeni, ir taip judejo, kol sitas „laimes ratas“ sustojo ties jaujos puse (zvelgiant matematiskai). Jauja nurijo kartu gurksni oro, ir jam buvo suvarytas kuolas i sirdi (ar bent jau pradure oda), cesnakas i burna, svestas vanduo i ausis, sidabras ant krutines, amalas i kitas angas, ostija tarp pirsta ir zvake tarp koju. Nors vaikinas ryskiai duso, be to daugiau nieko ir neivyko...
- kazkas cia ryskiai ne teip... – sau panoseje susnekejo dvasios tevas, pasilenkes apziurinedamas trukciojanti nuo oro trukumo jaujos kuna, - kazka mes pamirsom.
- kryziu. – pasake laidos „Seminarija. Ties riba.“ Operatorius.
- a, teip teip, kryziu – tevukas isitrauke razanciu, ir pamaskatavo pries akis jaujai, - na, kaip dabar patinka, a velnio sekla, a?
Jauja toliau duso, taciau viena sekunde, kai jau visi galvojo, kad uzlenke koki kardinola ar jezuita netycia, vaikinas pramerke akis ir, pamates kryziu, ispjove cesnaka kartu su kraujo pliupsniu ir greitakalbe suriko:
- o ne, kryzius – juk jis man mirtinas, ir kam as tuo kunigu uzsimaniau buti? – ir pavirto dulke.
Dulke gimei, skant, dulke ir mirsi, vansi.
Oremus.
Na kaip supratote, tai yra zaidimo pabaiga. ekspa turreciau atnaujint iki penktadienio. Parasyti trumpa „kas yra kas“, ar patys prisipazinsite?
_________________ musu utilitariniame pasaulyje titanai tam ir egzistuoja, kad butu galima patogiai stoveti ant ju peciu
|