durkalas yra savo vietoje, prie diržo.
siaip prisimenant seną postą:
Dvigulė lova, stalas, trys kėdės, popieriaus krūvelė ant stalo kampo, prispausta užsukta rašaline, o šalia specialiame įdėkle stovi trys rašymuo skirtos plunksnos. Paveikslas, vaizduojantis senai senai vykusį jūrų mūšį, langas į gatvę, su dviejomis užuolaidomis - tamsiomis ir šviesiomis. (tamsios net dieną pakankamai užstos saulę, o šviesios beveik nesulaiko spindulių, bet tikrai trukdo einantiems gatve pamatyti kas vyksta viduje)
Ant vienos iš sienų užkabinta aliejinė lempa. Degtukai pirmame stalo stalčiuje. Jeigu sugalvotumėte ištaukti antrąjį (apatinį) atalo stalčių, nuo jo apčios galėtumėte nuimti nedidelį raktelį.
Dar kambaryje yra spinta, prie kurios dugno pritvirtinta skrynia su iš vidaus kyšančiu raktu. Skrynioje nieko nėra, tik kažkoks popiergalis su ranka rašytu užrašu "Perkelsim į poryt". Viršutinėje spintos lentynoje sukrauti vienas ant kito penki odiniai maišiukai pinigams. Tušti.
Spinta plati, ąžuolinė, į ją tilptų daug rakandų, bet be maišėlių ir skrynios nieko daugiau nėra. Tarp spintos ir lubų gal pusmetris, o pati spinta šliejasi prie stalo.
Virš spintos yra dangtis, pro kurį būtų įmanoma užlipti ant stogo. Dangtis rakinamas. Tik iš vidaus ir tik su rakteliu po antruoju stalčiumi.
Tik skrynioje net lapelio nėra. Ir degtukų bei lempos nėra.
Filanis kažką neaiškiai sumurma, o tada priduria garsiau:
- Už kelių minučių mes pas tave atesim.