Zvilgtelejes i visiskai atsigavusi jaunuolio veida syptelejes tariu, - draugai yra draugai Naurai, mes kartu kai mums sunku, ir kartu kai lengva. - Sypsodamasis nusisuku ir rausiuosi dezeje darp skydu, karts nuo karto, pakeliu tai viena tai kita, apziuriu, galiausiai randu tai ka tikejausi rasti, apvalus lengvas kietmedzio skydas aptrauktas oda, nudziuges tariu, - Ermadoso lengvuju ietininku skydelis. Nepaprastai lengvas, bet atsparus ir plienas. Pasiemes ji, persimetu ant nugaros, pakabindamas ant juodos odos dirzo.
Sitaip mums besikaisiojant, isgirstu zingsnius. Atsisukes pamatau, ta paty nuvepusi senioka, kuris neseniai sedejo ant savo namo prie angio. Dabar jis stovejo rankomis isiremes i liemeny, ir delne spusdamas truputi lenkta kavaleristo karda, pasikuites galvoje prisiminiau, kad Ermadoso simtininkai turedavo tokius, tik daug puosnesnius.
Senis avejo ilgus raitininko batus, taciau jo apranga man buvo visiskai neidomi, kol ant krutines nepamaciau, juodo odinio koleto, panasaus i mano, taciau su imantriu raiziniu per vidury. Ten buvo piestu stovintis drakonas ir puciantis ugni, kuri virsta ivairiausiais ornamentais.
Atsikeliau ir zengiau pries seni, - Is kur ginklai ?
_________________ nobody will see me, nobody will find me, im not going to hide...
|