Matavau kambary zingsniais inirtingai kuistadamas i galvoje besisukancias mintis. Mediena tyliai girgzdejo po kojomis, kiekvienas zingsnis sulaukdavo tylios aimanos, taciau po trumpos sekundeles, pastates koja ir sukdamasis nuo prieitos kambario sienos, mane sudomino keistas, kiek pergarsus dunkstelejimas, tryptelejau dar syk tuoje pacioje vietoje ir garsas pasikartojo. Pritupiau ir pridejes ausi pabarbenau i grindiny ir is apacios pasigirdo duslus aidas.
- Apacioje! Apacioje yra ertme ! - Nakantriai suktelejau draugams, pirstu besdamas i grindis, apziuredamas nelyges lentas. Tuojau pat zvilgsnis uzsikabino uz tarp lentu istumtos virveles.
- Hehe, gurdus seniokas, nieko po simts cia nepridursi. - Tariau, traukdamas virvute is grindu tarpu, si pasirode neilgesne nei puse rankos, taciau neytiketinai svelni ir tvirta, jau nekart esu toke lietes, aiskiai, kad bus nuvyta is arklio karciu. Nieko nelaukes ja timptelejau ir prie koju atsivere beveik ant grindu nepastebimas dangtis. Zemyn vede nedideles kopeteles.
- Nezinau kaip jus, bet as leidziuos, - Sypsodamasis tariau drauguziams.
- EEee Neskubekit taip, juks senio nepaliksit ? Kaip mat isduos, - Primeciau leisdamasis medinemis kopeciomis i tamsia, vese ertme.
_________________ nobody will see me, nobody will find me, im not going to hide...
|