Forumas.Fantastika.lt

"Zaliojo" veidas trumpam parausta, antakiai suraukiami. Sugniauzami kumsciai. Frankas, net neziuredamas i muzikanta, papraso sugroti ta daina kuri buvo tuo metu kai jis soko. Akylai stebi margaji vyra...

_________________
eee....šitaaaa... skaitykit shizzar'o parašą...Taip ir galvojau, kad nesuskaitysit

2 Frankas

Smuikininkas žvilgtelėjo į tave, į merginą, suokalbiškai mirktelėjo ir pradėjo griežti. Gal ir skambėjo šita melodija kai jūs šokote - bene jas supaisysi.
Tuo tarpu porelė toliau apie kažką čiauškėjo. Mergina galų gale tave pastebėjo, jos šypsena dingo ir ji atšlijo nuo margojo. Šis nusekė jos žvilgsnį ir pamatė tave. Kilstelėjo taurę vyno, tau saliutuodamas, ir nugėrė gerą gurkšnį. Jo lūpose žaidė pasitikinti savimi šypsenėlė.

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.

Na Grintonas ne toks jau neveksla, kad nespetu pasprukti pro sales duris. Na o uz duru nebe taip jau ir baisu.

_________________
In the land of Mordor, there shadows lie...

Tamyras entuziastingai, keleta kartu net uzsokdamas ant kedes, imasi pasakoti apie placiasiuju stepiu, auksto dangaus ir eiklaus zirgo zavesi. Entuziazmas ji pagauna ne vien del to, kad visu graziausia mergina ji uzkalbino. Bepasakodamas ima jausti kaip is tikro beprotiskai jis pasiilgo tuju stepiu ir vejo. Sitas ilgesys ir suvokimas, kad Brunhilda is tiesu juo nesidomi ir kas jos tikrasis susidomejimo objektas; - tie jausmai galutinai sugadina Tamyrui nuotaika. Jis susitvardo, netgi nuleidzia kojas ir ima tyliai daug gerti.

_________________
it's all in your head

2 Frydrichas & Grintonas

///Dexterity contest: F made by 4, G made by 5///

Plunksnos entuziastas, nekreipdamas dėmesio į įsiutusio bajoro žodžius, spėriai susirenka savo kanceliariją ir sprunka iš menės. Pavymui pasigirsta keletas įžeidžiančių pastabų, atskrieja keli apgraužti kaulai ///no damage/// Kaimynai tapšnoja Frydrichą per pečius ("gerai tu jį..."), tačiau karštas bajoro kraujas stumia jį paskui įžeidėją. Raštininkas pasirodo esąs vikresnis, o gal - blaivesnis, ir spėja pasprukti: išpuolęs iš rūmų, Frydrichas mato už kelių metrų skubiai tolstančią jo nugarą.

2 Tamyras

///bard roll missed by 5///
Atrodo, tavo kalba padarė įspūdį tik tau pačiam: įsijautęs tu užmiršai, kur esi ir kam kalbi, tiesiog įėjai į transą - tu iš tiesų velniškai pasiilgai gimtinės, o dabar pasijutai taip, lyg būtum ten... Kai atsipeikėjai, į tave niekas nebežiūrėjo (juo labiau Brunhilda) ir tu supratai jau kurį laiką kalbėjęs savo gimtąja kalba.
- Moterie, midaus! - rikteli tu praeinančiai padavėjai ir žnekteli atgal į savo vietą. Šiandien tu nusigersi, odnoznačno. Bet čia...
- Jūs tik paklausykit, kokias nesąmones triedžia ta beždžionė, - išgirsti tu iš šalies. Ten, keldamas galvą iš dubens su putra, prašneko kažkoks Norskos didžiūnas. Jo akys buvo pavandenijusios ir sunkiai fokusavosi, rūbai prasisegė, atidengdami galingą krūtinę, vešlioje barzdoje įstrigo tiek mėsos kąsnių, kad vikingas galėjo nebijoti bado visą žiemą. - Visi žino, kad anapus Didžiųjų kalnų negyvena žmonės, ten tik žaliasnukiai orkai... Tu ką, orkas?
///geografinė pastabėlė: "Azijoje", iš kur kilęs Tamyras, iš tiesų gyvena daugiausia orkų ir goblinų gentys. Tačiau ten yra ir viena kita žmonių klajoklių gentis, vienos iš jų vadų sūnus ir yra Tamyras. Orkai yra kruvini Tamyro žmonių priešai///

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.

"Patikek, jau orko snukis man kur kas mielesnis nei tavo, girtas parse. Orkui galiu bent i tarpuaki isodint strele, o su tavim as priverstas kapotis tik liezuviais." jei leidi, pagriebiu nuo stalo peili ir metu ///throwing///, kad ismigtu kur tai netoli ties dubeniu is kurio pakilo ta maruze

_________________
it's all in your head

2 Tamyras
Tu čiumpi nuo stalo peilį, bet kažkieno sunki ranka prispaudžia tavo delną prie stalo. Staigiai atsisukęs į tą, kuris trukdo tau nubausti "girtąjį paršą", tu pamatai vieno iš savo "angelų sargų" veidą. Kuo jis ten vardu? Otas?
- Ramiau, tavo kilnybe, nėra ko peiliais už stalo mojuoti, dar susižeisi, o man paskui atsakyti, - ramiu balsu ištaria senas kareivis. Kurį laiką tu stebeilijiesi jam į akis... Tu supranti, kad jis bijo - ne, ne tavęs, jis bijo kažko kitko. Ai, šaitanas supaisys tuos imperiečius.
- Prince Tavyrai, nepyk, Rudolfas kiek padaugino šiandien, - išgirsti iš stalo galo griausmingą balsą. Pasisukęs matai, kad į tave kreipėsi pats karalius Roderikas. Veidas jo įraudęs, karalius geraširdiškai šypsosi, tačiau akys išlieka šaltos ir skvarbios. Kad jas kur devas nujotų tas vakariečių akis! Tu nori atgal į savo stepę...
Tu pamatai, kad pora augalotų padavėjų jau tempia link išėjimo tave įžeidusį vikingą - šis nesipriešina, tik protestuodamas kažką šūkčioja girtu balsu. Otas linkteli tau, paleidžia tavo ranką ir atsisėda.

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.

Atsistoju. Sakau pagarbiai karaliui: "Atleisk valdove man. Nuo siol pyksiu tik ant savo ilgesio ir nesusivaldymo." Nusilenkiu atsisveikinimui. Iseinu pas savo zirga. Stengiuosi kaip nors atsiplaut nuo savo gvardu ir pabut vienas. Geriausia pajodinet kur menesienoj...

_________________
it's all in your head

sukonkretink. bandai nuo jų pabėgti, pasislėpti ar atsipirkti? šiaip bent vienas visada tave lydi, išlaikydamas pagarbų atstumą ir praktiškai niekada nesikišdamas.

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.

Pirma civilizuotais budais, tiesiog pasakau, kad esiu pajodinet, pasizvalgyt po vietoves ir kad noriu pabut vienas. Jei tai nepavyktu, tiesiog nujosiu nepalaukdamas...

_________________
it's all in your head