2 Tamyras, Frydrichas ir Barakudas:
vos tik Tamyras įlindo į palapinę, pasirodė karalius Roderikas su visa savo palyda. Karalius buvo perbalęs iš pykčio, joakys beveik tiesiogine to žodžio prasme svaidė žaibus.
- Kur jis? - sugriaudejo jis, įsiverždamas į palapinę (Frydrichas vos spėjo atšokti jam iš kelio). - Kur tas niekšas? - Permetęs akimis palapinę ///darau prielaidą, kad Barakudas jau "pagražino interjerą"///, Roderikas pasisuko į ten esančius: - ir ką jūs čia veikiate?
Tiems, kas žinojo Roderiko reputaciją, buvo visiškai aišku, kad sekančio jo sakinio esmė susives į du žodžius - "ant kuolo".
Kartu su karaliumi į palapinę įpuolė keli ginkluoti Norskos didžiūnai, dvaro burtininkas ir margai apsirengęs bardas estalas. Pastarasis visai nesiderino prie bendros kompanijos.
Kaškur kitame aikštės gale pasigirdo siaubo klyksmas, bet niekas per daug į jį nekreipė dėmesio - daugeliui esančių palapinėje ir patiems norėjosi klykti.
2 Melchioras
trys mėsingos blondinės pilstė ant Melchioro vandenį, muilavo jį, trynė ir nenutildamos kikeno. Putelė pasijuto kaipdevintam dangui. Blondinėms taip pat išaugo sprnai, kadangi kaip gi jos kitaip būtų sugebėjusios išsilaikyti tam devintam danguj kartu su Melchioru? Bet štai viena nevėkšla išmetė muilą, ir Melchioras ėmė kristi paskui jį. Blondinių sparnai kažkur dingo, vietoj to rankose atsirado šluotos, plaukai patamsėjo, o nosys ištyso, ir štai jau aplink nuogą krintantį Melchiorą sujo trys Kislevo raganos. Paskui ir jos dingo, ir Putelė suprato, kad nė velnio nemiega - jis iš tiesų krito, sėdėdamas bačkoje. Persigandęs jis pažvelgė pro bačkos kraštą ir pamatė iš apačios greitai artėjantį palapinių kaimelį. Jis automatiškai siektelėjo krūtinės, ieškodamas mamos portreto, bet - o siaube - jo ten negalėjo būti, kadangi Melchioras buvo nuogas, o portretas liko marškiniuose!
2 Frankas ir Grintonas
Jūs tik tik įjojot atgal į aikštę su palapinių miesteliu ir pamatėt tokį vaizdą: aplink lietaus vandens bačkoje snaudžiantį plikį susirinko būrys žioplių, jie pašnibždom kikeno ir rodė į miegalių pirštais. Netikėtai, nežinia iš kur, viduryje būrio atsirado magistras Hainsas Treberis ///čia tas magas///. Jis visai miniai žestu sąmoksliškai parodė tylėti, prisėlino prie bačkos ir kažką sukerėjo. Bačka išnyko. Minia suošė iš netikėtumo. Spinduoliuodamas iš pasitenkinimo, magostras parodė pirštu į viršų. Užkorę galvas, žiūrovai išvydo iš viršaus krentančią tą pačią bačką, o viduje sėdintis plikis, žiūrėdamas pro kraštą žemyn, žviegė kaip skerdžiamas kuilys. Minia prapliupo kvatoti, o Treberis, susidėjęs rankas ant krūtinės, šypsodamasis sekė bačkos kritimą. Kuo labiau bačka artėjo prie žemės, tuo mažiau žmonių juokėsi - visai nebuvo panašu, kad magistras žada stabdyti kritimą.
_________________ o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.
|