išgirdęs vertimą, von Lerbachas tik pakraipo galvą. Ką ji atsakė, kai jos paklausėte?
Princesė į vertėjo žodžius niekaip nesureagavo, tik kartojo pabalusiomis lūpomis vis tą patį eilėraštį. Kraujas vos besisunkė iš žaizdų, buvo akivaizdu, kad princesė miršta.
Tamyras privedė neklusnųjį eržilą prie kurfiursto palapinės. Prie jos nieko nebuvo, ir jis, nulipęs nuo arklio ir laikydamas viena ranka vadeles, įkišo galvą į kunigaikščio palapinės vidų - norėjosi prieš ką nors pasipuikuoti savo žygdarbiu, o ir buvo akivaizdu, kad palapinėje niekas nemiega. Nusiritęs nuo arklio Melchioras, sukdamas rankose šalmą - su valdžia gi teks kalbėti - stovėjo čia pat už princo nugaros, dirsčiodamas į palapinės vidų. Na, ką jie ten pamatė jūs žinote.
Von Lerbachas, pastebėjęs dar liudininkų, tik sudejavo ir akimirksniu atsidūrė prie įėjimo, čiupo Tamyrą už rankovės ir visai nepaisydamas etiketo įtempė jį vidun, o paskui - ir Melchiorą. Pastarajam pasivaideno (kažkodėl šiandien vaidenasi itin dažnai), kad kurfiursto vyzdžiai susitraukę į taškelius, veidas numirėliškai pabalęs.
_________________ o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.
|