///2 gnusmas - no problem///
Tačiau kurfiurstas ignoravo paskutinę Franko frazę, kaip ir visą sceną prie palapinės durų. Jis kartu su vertėju, kuris vis bandė susišnekėti su mergina, palinko virš mirštančiosios. Brunhildos balsas darėsi vis tylesnis, pavirto vos girdimu šnibždėjimu, paskui ji nusišypsojo švelnia šypsena, užsimerkė ir nutilo.
- Ji mirė, - kimiai pasakė von Lerbachas. Jo akys buvo kupinos siaubo - skirtingai nuo visų kitų, esančių palapinėje, pasiuntiniui tai buvo pirmiausia politinė nelaimė. Paklaikusiu žvilgsniu jis apsidairė po palapinę, lyg pirmą kartą ją matydamas, tada jo žvilgsnis sustojo ties Frydrichu. - Fon Štrausai! Pasirūpinkite kūnu. Paslėpkite jį. Padarykite taip, kad jo niekas nerastų. Jūs visi, - drebantis kurfiursto pirštas apvedė visus susirinkusiuosius, - dabar už ją atsakingi. Jei nesusitvarkysite su šia užduotim, aš po žemėmis jus surasiu ir paleisiu kraują.
Toje vietoje, kur ką tik stovėjo kurfiurstas, liko tik debesis, idealiai atkartojantis jo kūno kontūrus, paskutiniuosius žodžius jau tarė tik pamėkliškos rūko lūpos. Tik sekundę kūno kontūrai išsilaikė, po to rūkas ėmė sklaidytis ir išvis išnyko.
Jūs likote penkiese palapinėje svetimoje šalyje, kartu su šios šalies sosto įpėdinės lavonu.
_________________ o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.
|