Neilgai svarstę, ambasadoriaus patikėtiniai patraukė smuklėn - prisijungė net Tamyras, supratęs, kad be vertėjo mažai ką pavyktų sužinoti.
Barakudas kratė galvoje visus duomenis, kuriuos turėjo apie Štristą iš savo piratavimo metų. Nedaug kas. Piratai retai kada siaubdavo Norskos miestus, ypač tokius artimus sostinei. Jis buvo lankęsis čia vieną kartą prieš keletą metų... Hm, bet šitos smuklės jis neprisiminė.
Virš smuklės įėjimo kabojo iškaba "Fazlvago užuovėja" Norskos ir Imperijos kalbomis. Akivaizdžiai įstaiga buvo skirta labiau atvykėliams, nei vietiniams.
Viduje buvo netikėtai švaru, visai ne kaip dera uosto smuklei. Ne, čia nebuvo baltų staltiesių ar sidabrinių stalo įrankių, tačiau sienos nebuvo suodinos, stalai atrodė nepanašūs į statines, padavėjos buvo apsirengusios švariai ir susišukavusios, niekur netelkšojo vemalų balos ir net nelabai dvokė. SMuklė viduje buvo kur kas didesnė, nei atrodė iš išorės, dveji laiptai salės šonuose vedė link balkono ir durų, virš kurių šokančios liepsnelės vis suformuodavo nuogas merginas įvairiose pozose. Na bet publika nebuvo nė kiek neįprasta - krūva girtų jūreivių - dvorfų ir žmonių - buvo apsėdę beveik visus stalus, kas lošė kauliukais, kas traukė girtą dainą, kas tiesiog gėrė.
Prie atvykėlių priėjo padavėja ir, susodinusi juos už staliuko, maloniai šypsodamasi, pasiteiravo, ko šie pageidautų.
Nesunku buvo pastebėti, kad pusamžis vyriškis su prijuoste, stovintis už baro, nenuleidžia akių nuo atvykėlių.
_________________ o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.
|