- O kokia gi proga garbieji ponai diplomatai susiruošė apleisti sostinę? Delegacija gi niekur neišvyksta. - senasis vikingas nepatikliai permeta kompaniją akimis. - Man reikėtų... - norskietis nutyla, nepabaigęs frazės. Jis apsisuka ir rikteli savo žmonėms: - Praleiskit šituos žmones. Jie skuba. Nagi, gyviau!
Kažką jis pamatė tokio, kas privertė pakeisti nuomonę.
Grupė, susižvalgiusi ir pagūžčiojusi pečiais, leidžiasi toliau. Arklius varote šuoliais, Štristą pasiekiat tuo momentu, kai saulė jau beveik visai pasislėpė už kalnų vakaruose.
///Barakudai, Tamyrai, gal vis dėlto apšvieskite savo bendrakeleivius? Tuo pačiu patikrinsite, ar patys vienodai viską prisimenat;-) tarkim, jūs tai padarėt dar Kalmaro gatvėse. Kai su šituo viską išsiaiškinsim, pereisim prie Štristo gatvių///
_________________ o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.
|