- Imperijos laivynas visada buvo niekam tikęs, ir estalai juos sumušė kuo doriausiai, - piktai vyptelėjęs atšovė Madera Tamyrui. - Vienintelė parama, kurią mes gavome - tai Tilėjos pagalba ir Bretonijos nesikišimas. Bet čia... Čia mane apgavo! Atgal aš negrįšiu, nes ten mane iškart nužudys - jūs ar jūsų valdžia. Auštant aš palieku Norską. O vardo aš negaliu pasakyti, kadangi tas šunsnukis uždėjo man blokadą - aš negaliu jo išduoti, ir nežinau, ką gi daryti...
- Aš žinau! - staigiai išsitiesė mergina, sėdėjusi šalia Franko. - Aš mačiau tą niekšą ir, tikriausiai, pamačiusi jį pažinsiu. Tiksliau, aš nemačiau jo veido, bet girdėjau balsą. Sidai, sire, plaukite tėvynėn. Aš turiu apginti mūsų garbę.
- Na ką gi, tu pati pasirinkai. - linktelėjo vampyras. - O jūs, senjorai, jei norite su manim susitikti be magiškos rankos, globojančios abi puses, perduokite savo sąlygas per ją. Aš būsiu labiau nei laimingas suteikti satisfakciją kažkam iš jūsų ar dar kažkam.
///scena kaip ir baigta. Fazlvagas pakviečia jus pernakvoti ir nemokamai pasilinksminti jo Užuovėjoje, pats naktį praleidžia su jūsų naująja pakeleive. Sekanti scena prasidės išvykstant atgal į Kalmarą. Jei kas nors nori ką nors prasmingo padaryti iki tol, deklaruokite. Ulma grįš paryčiais iš liavo, nieko gero jame neradusi, bet laiminga
///
///
