Maisas praeis pro tokius sargybinius pasistenges. Ir net stengtis labai nereikes, kadangi:
jis gali sokineti aplink skarbonkes labai greitai ir baksnoti savo ginkliuku. Kaip fechtuotojas su rapyra - judek greitai ir liksi nesuzeistas. Smugiai, kuriuos gauna skarbonkes - juokingi, normalioj kovoj net nesvaistytum jegu, megindamas juos blokuoti ar issisukti, bet cia eina uz gera daikta. Esme ne hituose, kokia is ju nauda sarvuotam zmogui, kuris net isizeisti gali, kad kazkas ji "pakase" ir pareiske, kad, girdi, tu jau negyvas. Vat jei tam paciam pavyzdiniam maishui pasunkinam uzduoti, ir, kaip vienose rusu taisyklese, nurodom, kad sunkiai sarvuotam priesininkui zala daro tik smugis su tam tikra amplitude, siokios tokios logikos atsiranda.
Dabar del paminkstinimu. Come on, chebra, kas cia per kalbos? Vakar buvau prie TV boksto su zmonem pabendrauti
realiai paminkstintas ginklas man pasirode flailas, kurio galvuteje ikistas teniso kamuoliukas. Tos visos slides, kurios apvanotos izoliacija arba kazkas dar po ta izoliacija, kerta taip pat skaudziai, kaip pagalys is Karolio kautyniu. Kalbos apie ginklo kontrole net nebuvo - po pirmu larpiniu kovu as nustojau stengtis neuzgauti priesininko, nes, sorry, pats tokio rupescio mano kailiu is priesininku puses nepajutau. Tai galvokim toliau...