O As manau analogiskai.
Netgi manau, kad meistrai zaidynems prasidedant galetu aiskiai ir neaprasineti, kokie tiksliai yra ritualai, kiek ju, ka kas konkreciai daro, o tiesiog nurodyti: tamsieji burtininkai (nekromantai, demonologai) veikia blogio sferoje - ligos, prakeikimai, dvasiu iskvietimai ir t.t., druidu magija veikia per gamta - gydymai, bendravimas su gyvunais (zvalgybos sumetimais) ir t.t. ir pan. Zaideja, ketinantis buti magu, dar iki zaidyniu apgalvoja, kokius ritualus jis isivaizduoja ir aptaria juos su meistru PM'ais ar dar kaip nors kitaip. Galvoja, kaip tures atrodyti ritualas. Ko jam reikes - visa tai skatina zaideju kurybinguma, fantazija, geresni pasiruosima zaidynems, uz ka jam mes visi paskui tik paplosim.
Suprantama, tokia sistema turi minusu - ritualo kokybe ir jo efekta turi ir gali ivertinti tik meistras, taigi kaskart magui kerint, salia reikalingas meistras. Betgi nagi paklauskime Tarano, ar Siauliuose jam buvo didziule nasta ir kancia stebeti tamsiuju ritualus, ar malonumas?
Kita vertus, ritualine magija nenaudojama taip daznai, kad salia mago turetu nuolatos tampytis meistras.
Trecia vertus, kai koviniu burtu daug ir ju aprasymus (ypac kariai) nelabai skaito, meistras taip pat reikalingas ir naudojant "kovine" arba, atleiskite uz subjektyvia nuomone, "munchkinu" magija...