Sveiki.
Parasiau straipsni i viena laikrasti, bet ji nebuvo publikota. Kad padarytas darbas nedingtu, pristatisiu jums si straipsni.
Fantastų manevrai
Į valstybines informacijos departamentą atėjo keletu jaunuoliu. Visi darbuotojai kaip ir nepastebėjo, kad kažkas pasikeitė ir daro įvaizdi, kad sprendžia pasaulinio mastu klausimu.
- Laba diena! – drąsiai paima iniciatyvą vienas iš jaunuolių.
- Taip, taip? – pasižiuręs pro akenių i jauna žmogų darbuotojas.
- Mes čia norėjom sužinoti, kas tokie fantastai?
- Hm... Fantastai, ne, neko negirdėjau. – atsakęs darbuotojas ir greitai parode, kad pasauline mastu klausimas daugiau įdomiai, negu kažkokie fantastai.
- Bet, jus gi informacinis departamentas...
- Tai, jus teisus, šalia įeimo taip ir parašyta.
- Tai ir sužinokite... – jau įdėjo savo žodį merginą.
- Jonukai, gal gali padaryti užklausa apie kažkokių fantastu. – paklausė darbuotojas pas kita darbuotoja.
Užklausa:
Gal kas girdėjęs kažką apie tokiu fantastų? O iš tikrųjų, kas jie? Apie ką fantazuoja ir ką daro?
Pažyma:
Fantastai – tai, galima pasakyti, tik apibudimas, nes jų yra visokių rūšių, kaip ir pačių žaidimų.
Yra fantastai, kurie tik skaito visokių knygų (daro bendra minčių klubu ir t.t.), o yra tie, kuri žaide (istoriškai antri atsirado iš pirmų).
Užklausa:
Kas yra žaidimas?
Pažyma:
Vaidmenų žaidimai (angl. RPG - Role Playing Games) - keleto arba vieno žaidėjo (vienas žaidėjas gali žaisti su kompiuteriniu veikėju) pagal nustatytas taisykles žaidžiami žaidimai, kur vienas žaidėjas dažniausiai tampa žaidimo vadovu (meistru), o kiti susikuria savo veikėją ir žaidimo metu turi vaidinti sukurtą veikėją kaip galima įtikinamiau.
Žaidimo meistras kuria įsivaizduojamą žaidimo pasaulį su visais ten tvyrančiais pavojais bei tikslais. Priklausomai nuo pasirinktų taisyklių ir bendro sutarimo tarp žaidėjų pasaulis gali būti panašus į tam tikros epochos tikrą pasaulį (pavyzdžiui, viduramžių Anglija, Vytauto Lietuva, dabartinis Irakas ar pan.), arba tai gali būti visiškai išgalvotas pasaulis (tolima planeta su nestuburiniais gyvūnais, tolima ateitis ar pan.). Fantasy stiliaus vaidmenų žaidimuose veikėjai susiduria su galingų magų ar karalių sąmokslais, su dievų planais, kaunasi su pabaisomis (nuo šiaip pavojingų žvėrių, kaip lokiai ar liūtai, iki drakonų ar galingų nemirėlių), draugauja ir konfliktuoja su kitų protingų rūšių būtybėmis (elfais, dvorfais, gnomais ar ograis)...
Žaidimo meistras taip pat kuo objektyviau valdo pasaulyje esančius padarus (tiek veikėjų priešus, tiek ir draugus). Taip pat jis stebi, kad būtų laikomasi iš anksto nustatytų taisyklių.
- Mes atsakom į jūsų klausima?
- Bet čia bendrai. Mes tai žinom! O kokių rūšių yra žaidimai?
Pažyma:
Stalo žaidimuose visas veiksmas vyksta mintyse, ir visa situacija valdo meistras su anksčiau uždotu taisikliu.
Kompiuteryje žaidime viskas vyksta kompiuteryje. Dažnai tokie žaidimai vienam žaidėjui ir siužetas gali priklausyti nuo žaidėjo sprendimo.
Vaidmenų žaidimai per elektronini pasta - nedideli žaidėjų kiekis ir vienas meistras.
Mokomieji vaidmenų žaidimai - daromi moksluose modeliuoti kažkokie gyvenimo situacijų.
Gyvos veikimas vaidmenų žaidimai (Live Role Playing Games) - žaidėjai fiziškai dalyvauja žaidime. Taip pat yra meistrai ir taisikliai, bet jie jau atsako ne už visa pasauli, o tik už sumodeliuota žaidimo dalį.
- O bendrai apie Live Role Playing Games galima?
Pažyma:
LARP arba LARPG - sutrumpinimas, reiškiantis live action role-playing gam e, t.y. "tiesioginio dalyvavimo žaidimą vaidmenimis", "gyvo veiksmo žaidimą vaidmenimis". Tai tokio tipo žaidimas vaidmenimis, kurio dalyviai patys atlieka visus arba didžiąją dalį savo personažo veiksmų (užuot juos atpasakoję žodžiu). Įvairių šalių LARP specifika skiriasi.
LARP specifika
Prieš vykdami į žaidimą, dalyviai perskaito jo taisykles (Lietuvoje jos paprastai skelbiamos internete) ir su žaidimo meistrais suderina savo personažą. Personažas kuriamas atsižvelgiant į veiksmo vietą ir laiką (žaidimo "pasaulį"). Tai gali būti meistrų sugalvotas pasaulis, aplinka, kurioje vyksta kokios nors knygos arba filmo veiksmas (pvz., R.Zelazny Amberas), istorinė aplinka (pvz., XIII amžiaus Japonija). Žaidime dažnai reikia įsivaizduoti didelę dalį aplinkos detalių: akmeninį miestą vietoj medinių konstrukcijų, smuklę vietoj palapinės, sieną vietoj virvės. Kartais ant įvairių objektų užkabinamos lentelės, apibūdinančios, ką tas objektas turėtų vaizduoti. Be to, žaidėjai privalo išmokti nereaguoti į tai, ko jų personažai nemato. Nors žaidėjas mato, kas dedasi kitapus virvės, jo personažas - ne, nes ta virvė vaizduoja sieną. Analogiškai personažai nemato ir negirdi "mirusių" arba laikinai nežaidžiančių veikėjų (nebent mirusysis tyčia "vaidenasi").
Žaidimas šiek tiek primena vaidinimą teatre ar kine, tačiau LARP žaidėjų veiksmai beveik visada yra improvizuojami. Kaip ir stalo žaidimuose, LARP svarbus skirtumas tarp buvimo "personažo kailyje" (in-character, IC) ir buvimo "savimi" (out-of-character, OOC). Didžioji dauguma veiksmų LARPe atliekami in-character. Kai žaidėjas kalba ar veikia ne kaip personažas, jis turi vienaip ar kitaip perspėti kitus žaidėjus, pvz., užsirišti ant galvos baltą raištį (tai nustato žaidimo taisyklės).
Žaidimo personažai paprastai gali mirti. Kai kurios sistemos mirusį personažą pašalina tik trumpam laikui, tačiau dauguma reikalauja, kad žaidėjas susikurtų naują personažą, visiškai nesusijusį su senuoju.
Kadangi nemažai LARPų vyksta fantastiniuose pasauliuose, personažai būna įvairių rasių (elfai, hobitai ir pan.). Kartais nurodomi specifiniai rasių bruožai, kuriuos būtina atkartoti žaidėjams (pvz., elfams būtinos smailios ausys, hobitams - gauruotos kojos), kartais rases žymi skirtingų spalvų raiščiai ant galvos. Žaidėjai kostiumus renkasi pagal tai, kokios rasės jų personažas.
Žaidimo pasaulis, rasės, raiščių spalvos ir kt. nustatomos žaidimo taisyklėse. Pagrindinis taisyklių tikslas - numatyti ir reguliuoti žaidimo personažų veiksmus bei tarpusavio santykius. Pavyzdžiui, nustatoma, po kiek ir kokių smūgių kalaviju personažas miršta, kokių priemonių reikia išgydyti marui, kaip elgiasi užkerėtasis, kaip turėtų vykti vienas ar kitas ritualas, kaip personažai prasimaitina (pvz., kad personažas būtų pavalgęs, jis turi pasidaryti "daržą" ir nustatytą laiko tarpą jame "dirbti").
LARP rūšys
LARP vyksta uždaroje patalpoje, mieste arba miške. Uždaroje patalpoje vykstantis LAPRG vadinamas kabinetiniu ("kabinetka") - tokių žaidimų tema yra fantastinė detektyvinė istorija, dažniausiai kabinetinis žaidimas trunka vieną dieną, keliavimi dideli reikalavimai kostiumui ir žaidybiniams ginklams, dalyvių skaičius nedidelis (5-15).
Mieste vyksta miesto arba "lėtaslinkis" LARPG. Šie žaidimai trunka mėnesius ar net metus, jų esmė - informacijos paieška ir veikėjų tarpusavio santykiai. Kostiumui tinka kasdienė apranga, dalyvių skaičius nuo 20 - 30 iki kelių šimtų.
Miško LARPG, kaip matosi iš pavadinimo, vyksta miške, tokie žaidimai dar skirstomi į vienadienius ir daugiadienius. Miško LARPG žaidimuose svarbiausia orientacija vietovėje, socialiniai bei koviniai veiksmai, daugeliu atveju veikėjas sugeba atlikti tik tai ką jis realiai sugeba, keliami dideli reikalavimai kostiumui bei žaidyniniams ginklams, dalyvių skaičius nuo 5 iki kelių šimtų ar net tūkstančių (užsienyje).
Kai kurie LARP yra labiau koviniai (orientuoti į personažų kovinius veiksmus). Kovose naudojami specialūs ginklai, neretai paminkštinti. Kovos veiksmus ir personažų mirtį griežtai apibrėžia žaidimo taisyklės. Paprastai personažai turi tam tikrą kiekį "gajumo taškų" (hitų), kuriuos kiti personažai savo veiksmais gali atimti. Gajumą gali atstatyti gydytojai ar magai.
Kituose LARP akcentuojami santykiai tarp žaidėjų, įvairios intrigos. Kartais pasirenkamas ir vaidinamas epizodas iš visiems žaidėjams žinomos knygos ar filmo - interpretacijos būna ir laisvos, ir nelabai.
Istorija
Iš esmės dauguma žaidimų vaikystėje yra LARPai, nors jie taip ir nevadinami. Istorinių įvykių atkūrimas ("rekonstrukcija") žmonijos žinotas taip pat seniai: senovės Romoje, Han laikų Kinijoje ir viduramžių Europoje suaugusieji mėgdavo besilinksmindami apsimesti ankstesnių amžių žmonėmis. Pomėgiu ("hobiu") istorinė rekonstrukcija tapo tik XX amžiuje.
Vaidinimas taip pat seniai naudojamas kaip treniravimosi, praktikavimosi būdas, pvz., kovų imitacijos arba netikri pacientai būsimiesiems gydytojams mokyti. Neaišku, kiek tokius pasiskirstymus vaidmenimis galima laikyti "žaidimais".
Su LARP tradicija galima sieti ir teatro improvizacijas, kurių ištakos siekia XVI a. Commedia dell'Arte. Šiuolaikinių teatro improvizacijų pradžia buvo XX a. 6 dešimtmetyje.
XX a. 3 dešimtmetyje JAV susikūrė Model League of Nation's clubs - "Pavyzdinė tautos klubų lyga", kuri sukūrė gyvo žaidimo vaidmenimis stilių, laikytą ne žaidimu, o laisvalaikio pramoga. Yra įrodymu, kad tuo metu Niujorke žaisti "žudikų" tipo LARP žaidimai. 3 dešimtmetyje gyvo veiksmo vaidmenų žaidimai taip pat pradėti naudoti psichoterapijoje - "psichodramos". Tai nebuvo žaidimas, tačiau vėlesnę LARP tradiciją paveikė.
7 dešimtmetyje atsiranda maginės fantastikos žaidimai - priešingybė grynai istorinėms rekonstrukcijoms. XX a. 8 dešimtmetyje išleidus pirmąjį stalo vaidmenų žaidimą Dungeons and Dragons, daugelyje vietų savarankiškai ėmė rastis maginės fantastikos LARP grupių.
LARP buvo "išrastas" iš nieko bent kelis kartus skirtingų žmonių skirtingose vietose, nors dažniausiai įkvėpimu tapdavo gandai apie LARP kitose šalyse. 9 dešimtmetyje LARP išplito, atsirado įvairių jo rūšių. 10 dešimtmetyje išleista pirmoji populiari LARP sistema - Mind's Eye Theatre.
LARP Lietuvoje
Lietuvoje LARP pradėtas žaisti maždaug 1993 m. Pirmieji tokius žaidimus pradėjo organizuoti Pakruojo fantastų klubo "Selija" atstovai. Yra keletas pastovių meistrų komandų, žaidėjų skaičius įvairus: nuo keliolikos iki keliasdešimties.
Nuo 2003 m. kasmet Latvijoje arba Lietuvoje rengiamos Didžiosios Pabaltijo žaidynės (BBRI - Большая Балтийская Ролевая Игра), kuriose dalyvauja Latvijos ir Lietuvos žaidėjai.
Lietuvos LARP naudojamas žargonas
LARPeris - LARP žaidėjas
Legenda - personažo istorija, biografija, būdo bruožai, kuriuos reikia pateikti meistrui prieš žaidimą.
Atžaidinėti, atžaisti - išvaidinti personažą, įsijausti.
Hitas - gajumo taškas (jais reguliuojamas personažų mirtingumas)
Mertviatnikas - vieta, į kurią žaidėjas eina, kai jo personažas miršta. Mertviatnike paprastai galvojamas naujas personažas arba vykdomi kitokie meistrų nurodymai.
Hairatnikas - raištis ant galvos.
Kvestas (angl. quest) - užduotis, vykdoma personažo.
- Ačiū jums labai. – Padėkoja jaunimas.
- Nėra už ką.
- Dabar tikrai žinosim, kad fantastai ne gopnikai.
P.S. Rašant straipsni, buvo naudota medžiagą iš atviru šaltinių (Wikipedija).