Kokiuose viduražmiuose pilnai šarvuotam riteriui pilnai užteko nugriųti kad jis tame mūšyje nieko nebenuveiktų.
Mitas. Riteris su pilnais plokštiniais šarvais puikiai galėjo bėgioti, daryti kūlversčius ar užšokti ant žirgo. Niekas nedalyvaudavo mūšyje su 50 kg sveriančiais turnyriniais šarvais
Būtent, o šiaip jau paskaičiavus, tai šiuolaikinis karys gerokai daugiau ant kurpos tamposi, o kai į šturmą eina, tai visi šarvai daugiau ir už riterio sveria. Ale nieko - šokinėja, šaudo ir dar į snukį duoda
Treniravaca nada... Na koskach
Sutinku kad realųs kautynėse naudojami šarvai buvo greičiausiai lengvesi. Bet pusės generolą vistiek matau uždarytą į skarbonkę ir realioje kovoje neką reiškiantį
.
O dėl to, kad dabartinis karys labai jau lengviau nešioja: negana to, kad svoris paskirstytas pagrinde ant kupros, kad ginklas sveria mažiau ir reikia mažiau jėgos jį normaliai išnaudoti, dar ir faktas kad dabartinis karys daugiau kovoja gulėdamas negu bėgiodamas (gulint lengviau taikytis ir sunkiau į tave pataikyti).
Plius dabartinėje karyboje mūšiai kai daug karių eina prieš daug karių praktiškai neatsitinka, todėl ir tąsosi ekipiruotę. Realiai viduramžių mūšyje kariai nešėsi tik tai ko reikėjo mūšyje, o ne maisto davinį sąvaitei atsargines kojines ir žolės pakęlį, kad nuobodu nebūtų...
Anyway kalba ėjo ne tiek apie ekipiruotę, o apie tai ant kiek normalu atžaidinėti smarkiai sužalotą personažą vedantį karius į mūšį. Mano galva praradus galųnę šokas bus užtektinai didelis, kad per užtektinai trumpą laiką patraukti tave iš aktyvių karių sąrašo. Užsivedimo ir fanatizmo gali užtekti kažkiek laiko funkcionuoti neatsižvelgiant į sužeidimą (Plius šokas), bet realiai tai praeitų gana greitai, ir elementariai neuštektų jėgų (Dėl kraujavimo ir sužeidimų) toliau eiti ir kovoti.