Na matau čia daug žinovų susirinko apie žmogaus anatomiją ir jo galimybes, ypač mūšyje.
Teko man matyti keletą parodomųjų kovų su imituotais senoviniais šarvais bei ginklais, įspūdis sukėlė juoką, matosi, kad žmonės kovoja ne tik, kad nepatyrę, bet ir be didelio fizinio pasirengimo, kuris atitiktų senųjų laikų tikrovę. Retai kuris be pasirengimo šiais laikais yra apdovanotas ištverme ir didele fizine jėga, raumenys dar neparodo jėgos ir ištvermės, o štanginė ar fitnesas dar nerodiklis.
Geras fizinis pasirengimas gaunamas tik spec pajėgose bei realiame mūšyje karo sąlygomis, šiomis dienomis. Tokių specialistų nėra labai daug, netgi per visą pasaulį šiomis dienomis, va dėl jų ištvermės bei sugebėjimo kovoti pilna jėga, bei sunkia ekipiruote, klausimų nekyla. Bet kas liečia kitus 90 procentus, tai tik kario imitacija ir žinojimas kur paspausti gaiduką ir maždaug į kurią pusę turi būti atsuktas šautuvo vamzdis.
Ankstesniais laikais eiliniai šauktiniai negalėjo pasigirti lengva vaikyste, bei geromis darbo sąlygomis, fizinis krūvis nuo pat vaikystės būdavo kelis, o dažnai ir keliolika kartų didesnis nei dabarties( kuris dažnai apsiriboja šaukšto kilnojimu ir mygtuko paspaudimu, kartais net ir sugebėjimo čiulpti per šiaudelį
), maisto pertekliaus irgi nebūdavo, todėl apie celiulitus bei antsvorius irgi nekalbame. Štangas atstodavo - grėbliai,kastuvai, vandens kibirai, šieno krovimas, tvartų mėžimas, maišų kilnojimas, medžioklės grobio nešimas, bei viso kito nešimas, nes dauguma net vežimo su arkliais neturėdavo.
Paėmus procentaliai, fizine jėga bei ištverme dabartiniai žmonės taip gautų į kaulus(aišku atmetus sportininkus, kovos menų specialistus ir elitines pajėgas, bei šeip apdovanotus sveikata žmones) nuo senovės gyventojų, kad net gėda darosi.
O dėl eilinių samdinių pėstininkų ekipiruotės - kardai būdavo prabanga tais laikais, todėl eilinių pėstinkų ekipiruotė būdavo ietis, vėzdas, buožė, šakės, lazdos ir panašūs dalykai, beje dauguma jų tomis priemonėmis galėdavo taip mostelt, kad atšoktų visi šonkauliai nuo mėsos bile kam. Teko man kaime tvartą mėžti, kai pagalvoji, kad tai reiktų daryti 20 metelių, fantazija iškarto atšoka.
Šarvai tais laikais tikrai būdavo sunkūs, judėti juose irgi būdavo problematiška, parverstas šarvuotis mūšio lauke, kaip apverstas vėžlys.
Kolegos, karts nuo karto nueikite į muziejus, pakilnokite metalus, mašinų dalis, netgi gerą lazdą, manau daug kas paaiškės.