|
Jeigu galima isiterpti tai tokie projektai jau yra po truputi rengiami ir bandoma tai pristatyti su Svietimo Sistema mokyklose ir kitur. Cia duotu trumpa pristatomaja informacija kas buvo ir kas bus daroma:
Lietuvoje pirma karta buvo pristatyta, mokyklose ir socialinės paskirties įstaigose (tik pastaraisiais metais pradėta domėtis), vaidmenų žaidimai, kaip ugdomuoju dalyku. Buvo ieškoma šio dalyko mokymo formų, bei kuriama metodika.
Dažniausia, kalbant apie vaidmenų žaidimus pabrėžiama jų meninė, terapinė, kultūrinė, mokymosi ir komunikacinė reikšmė. Bet daug rečiau kalbama apie ugdomąją ir socialinę jų reikšmę. Menas pats savaime neišvengiamai yra socialus. Meno socialumą galime suprasti ir pagal tai, kaip jis padeda žmogui integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie jos reikalavimų ar priešingai – priešintis socialinei aplinkai ir maištauti. Šiandien moksleiviams, studentams keliami vis nauji kokybiniai reikalavimai jų socializacijai: įvairių socialinės aplinkos reiškinių pažinimui, darbo įgijimui, bendravimui, savarankiškumui. Šių įgūdžių įgijimui nepakanka vien tradicinių ugdymo metodų ir būdų. Vaidmenų žaidimai būtent ir yra tas netradicinis ugdymo būdas, padedantis šiems žmonėms įgyti jų bendravimui, savęs supratimui, pozityviai kaitai reikalingų įgūdžių. Galime paminėti keletą užsienio autorių, kurie rašė apie vaimenų žaidimus tai: Abeyta, Suzanne & Forest, James (1991). Relationship of Role-Playing Games to Self-Reported Criminal Behaviour. Psychological Reports, 69, 1187-1192., Adamiak, Stéphane & Weil, Frédéric (1997). Manifeste pour le 10e art. Casus Belli, 102, Feb. 1997, 80., Blackmon, Wayne D. (1994). Dungeons and Dragons: The Use of a Fantasy Game in the Psychotherapeutic Treatment of a Young Adult. American Journal of Psychotherapy, 48 (4), Fall, 624-632. Apie vaidmenų žaidimų reikšmę ugdant jaunimą, neįgaliuosius rašė Carroll, James L. & Carolin, Paul M. (1989). Relationship between Game Playing and Personality. Psychological Reports, 64, 705-706., Douse, Neil A. & McManus, Ian Chris (1993). The Personality of Fantasy Game Players. British Journal of Psychology, 84, 505-509., Kallam, Michael L. (1984). The Effects of Simulation Games Play upon Oral Language Development and Internalization of Locus of Control among Mildly Handicapped Adolescents. Thesis for Doctor of Philosophy, UMI Dissertation Abstracts #8427677, Oklahoma State University., Kirchheim, Stephanie (1999). Fantasy-Rollenspiele und Religion. Zeitschrift für Pädagogik und Theologie - Der evangelische Erzieher [ISSN 1437-7169], 51 (4), 404-417., Raghuraman, Renuka S. (2000). Dungeons and Dragons: Dealing With Emotional and Behavioral Issues of an Adolescent With Diabetes. The Arts in Psychotherapy, 27 (1), 27-39. ir kt., bet praktiškai nėra atlikta jokių tyrimų įrodančių, kad vaidmenų žaidimai (kaip ugdymo būdas) keičia šių žmonių savarankiško gyvenimo, bendravimo su kitais, savęs pažinimo kokybę – Lietuvoje. Ateityje vaidmenų žaidimai turėtų vaidinti vis didesnį vaidmenį žmonių ugdyme, nes tai bendra išsivysčiusių šalių specialaus ugdymo tendencija. Pasak prof. Piličiausko (1998b, p. 144) „jeigu šiandien meninio ugdymo dėka neįgalusis įgytų didesnį pasitikėjimą savimi, t.y. jeigu jo įgyti gebėjimai leistų jam sąveikauti su menu, o per jį su kitais neįgaliaisiais ar mokyklos bendruomenės nariais (tėvais, moksleiviais, mokytojais) bei mikrorajono gyventojais, galbūt jau galėtume kalbėti apie [visuotinės neįgaliųjų] švietimo socializacijos pradžią“. Mes siūlome vadovautis moraline nuostata: “socializuoti jaunimą, bei neįgalųjį ir humanizuoti visuomenę galima tik esant abipusei jų sąveikai ir kaitai, t.y. keičiantis jaunimui, bei neįgaliajam ir visuomenei („keiskimės ir keiskim“).
Problemos charakteristika. Šiuolaikinis jaunimas savo emocijas dažniausiai reiškia socialiai nepriimtinais būdais t.y. jėga ir veiksmais, negerbimas amžiaus ir elementarių etiketo taisyklių nepaisymo. Stiprios emocinės reakcijos metu jie gali tapti pavojingais sau ar aplinkiniams. Jie dažnai nesugeba pažinti, suprasti ir suvaldyti savo emocijų. Remiantis įvairiais atliktais tyrimais galime teigti, kad ypatingai sunku šiems žmonėms pažinti, suprasti ir tinkamai reikšti pykčio emociją. Darbo praktika rodo, kad tinkamai organizuotas, netradicinis ugdymas sudaro palankias sąlygas šiems žmonėms, vaikams ir jaunuoliams, išmokti pažinti ir suprasti emocijas, adekvačiai elgtis net ir stipriausių emocinių reakcijų metu. Pyktis, mūsų visuomenėje, tampa vis dažniau sutinkama ir išgyvenama emocija, ji dažnai nukreipiama į silpniausius, pažeidžiamiausius visuomenės narius: vaikus ir neįgaliuosius.
Sis straipsnis ir visa informacija yra dar ruosiama bet jeigu jau tokia tema yra tai galiu padeti ko nors irgi.
Skambinti arba rasyti man.
|
Register
Login
FAQ
Search
