jei zino tik pasakotojas, tai jam greitai ateitu liudesys, nes veikeju elgesys butu neadekvatus. ypac, jei veikejai seni kindredai.
Hm, čia jau castingo problema: vargu bau priblokši įmantriu paštetu išbadėjusį studentą. Jei meistras nesugeba paruošti žaidimo, kuris būtų adekvatus partijai, kuri pas jį žaidžia, tai - meistro problema, o ne partijos.
O tai, kad skirtingų tipų žaidėjai vienoje partijoje paprastai prastai susigyvena ir žaidimas nuo pat pradžių būna pasmerktas nesėkmei (nebent kažkas bus nustelbtas ir atiduos iniciatyvą tik vienai iš frakcijų) - das ist true. Bet nematau, kuo tai liestų šitą temą - tai globali RPG problema, ir settingas čia visiškai ne prie ko.
Dėl mąstymo "kaip žmonės ir ne kaip žmonės": laikantis ghoulio pozicijos, apskritai neįmanoma modeliuoti nežmogiško mąstymo. Nevisai sutinku. Žinoma, modeliuojantysis į viską žiūrės per žmogiškumo prizmę, bet rezultatas gali būti pakankamai nutolęs nuo defaultinio žmogaus mąstymo, kad galima būtų bent jau apsimesti, kad tai - nežmogio mintys. Čia maždaug kaip su grimu: visi supranta, kad tai ne wookis, o žmogus su gauruotu kostiumu, bet, žiūrint iš šono ir leidžiantis būti įtakojamam konteksto, lengvai galima pasiduoti nuomonei, kad tai - wookie, o ne žmogus. Iš pastaruoju metu man palikusių įspūdį šios srities pavyzdžių galiu paminėti "Kvepalus": pagrindinio herojaus mąstymas ir vertybių skalė buvo tiek nusimušusi į šoną, kad, davus jam kokio demono kūną, susidarytų gana adekvatus nežmogis.
Bet kokios nežmogiškos būtybės, ypač būtybės su pakankamai skirtinga fiziologija, mąstymas turi būti smarkiai kitoks nei žmogaus.
Na, kol nėra atrasta nė viena tokia būtybė, šis teiginys man atrodo kiek per daug kategoriškas.
Nes is principo skirtingai nuo dnd settingo kazkokio wodas yra pagrindas ant kurio yra lipdomas ir vtm ir kitos sistemos.
Kur tas principinis skirtumas? DnD irgi yra labai išdirbtų setting'ų
+1. WOD yra tiesiog dar vienas settingas. Taip, labai neblogas, bet unikaliu jį pavadinti kiek per drąsu.
o jei man per niolika šimtmečių iš nuobodulio pavažiuos stogas ir aš tiesiog imsiuos eksperimentuoti kiek ten kraujo nusiurbimų iš žmonių per metus ištversiu nepavirtęs Žvėrimi ir tuo pačiu slapstytis nuo kolegų?
Nelabai supratau, kame čia klausimas. Imsies - tai imsies, kaip tau seksis, priklauso nuo meistro, pas kurį tu to imsies. Galėčiau pacituoti knygas apie golcondą ir inconnu - bet jei tai tave tai iš tiesų domina, o ne šiaip papostringavimas radi krasnogo slovca, tiesiog paskaityk pats. Pasakysiu tik tiek, kad taip, WW knygose apie tai tikrai nemažai rašoma.
Arba šiaip su tokiu pat puspročiu vampyru sumąstysiu sukurti žmonių tarpe dvi viena kitos nekenčiančias religines sektas ir žaisti "šachmatais" kas nugalės?
Been there, done that. Manipuliuoti religine sekta - tikrai fun dalykas, bet, deja, retas playeris ant tiek pasišvęs žaidimui, kad pats tai suplanuotų ir prasuktų, taip kad tai labiau meistro prerogatyva. Jei nori konkrečių pavyzdžių iš settingo - vienas labai labai senas vampas apsišaukė karo dievu Mitra ir iki pat XIX a. tai šen, tai ten kurdavo savo kultus: be balzamo nemenkai jo savimeilei, tai buvo dar ir labai neblogas kraujo šaltinis. Tarp kitko, o kodėl tik žmonių tarpe? Žymiai linksmiau šitas sektas sukurti tarp vomperių ir duoti kokius nors mistifikuojančius pavadinimus, pvz., camarilla ir sabat
Kas dėl Žvėries iš didžiosios raidės - čia jau gramatikos klausimas. Angliškose knygose didžiosios raidės dalinamos pakankamai laisvai (jau nekalbant apie vokiškas, kuriose apskritai visi daiktavardžiai iš didžiosios). The Beast yra būtent Žvėris - nuplagijuota nuo froidiškojo id (na, to, kuris šalia ego ir superego). Kalbos chaltūros komisija, ko gero, ištaisytų Ž į mažąją.
UPDATE:
aha, vadinasi, anot Siomos, VtMas nėra žaidimas apie vampyrus. Ok, taip ir užrašėm. Ne, nesutinku su šituo teiginiu: jau pats pavadinimas sako ką kita.
2 sioma: na, tu pas mane ir šiaip VtMą žaidei per PBEM. Kas dėl tabu13 - true, ten ni razu ne VtMo geimas, ir net crossoveriu nelabai tepavadinsi.