taigi, taip, ish vienos puses ash sutinku, kad praktikoje kanto imperatyvas yra neigyvendinams (vien todel, kad zhmogus yra shlykshti butybe
Anaiptol ne todėl, o todėl, kad žmogus žmogui nelygu. Žmonių interesai skiriasi.
Cia abu grybu valge ar kaip?
Siulau ivardinti ir ateityje juos abu (turint omenyje
toxi ir
nomad) traktuoti kaip
resident evil, kitaip tariant, propauojancius ir vykdancius tikraji blogi vardant blogio. Nes malti š... vardan š... malimo yra lygiai tas pats.
Dar noreciau pasisakyti i tema.
O jei jau taip galvoti, kad lyg ir nelabai iseina surasti kazka "good" tuose musu personazuose, tai gal viskas susiveda i tai, kad mes del to ir zaidziam, kad visa tai ka noretumim padaryt istikro, padarom fiktyviai ir tik todel, kad auklejimas ir perdeem humanistines paziuros neleidzia igyvendint savo iskrypelisku poreikiu kasdienybeje?
Ta prasme, mes visa ta mumyse tunanti "evil" isleidziam ir suvaidnam vietoj to, kad "su bitute uz kampo per bobute, ar kastetuotu kumsciu i dantis sefui, kuris yra gyvate, bet turi du vaikus..."
Prielaida tokia. Nesakau, kad faktas.
As bijau, kad realiam gyvenime nesugebeciau ko nors nuzudyt kalaviju, o net jei ir ispultu tokia situacija, tai paprasciausiai neisdrysciau arba nemokeciau. Bet jei as tai padarau RPG, manes nekamuoja sazines priekaistai, nesvarbu ka beskersciau, ar troli ar zmogu. Kadangi mano personazas visada yra didele dalis manes, jam irgi giliai sirdyje nusisikt ant to, kas cia ka tik ivyko (na gal reikia biskuti paaimanuot, ar kumsciu padauzyt siena, jei jau auka buvo visiskas angelas ir nudobiau per klaida, bet cia tik vardan XP).
Ir ka jus manot? As nesijauciu "EVIL"!