Iš jūsų pusės aš įsivaizduoju, kad aš čia pievas šneku, tačiau tokia mano vizija
Kažkada pats norėjau pamėginti masterinti ir iki šiol šios svajonės paeksperimentuoti neatmetu. Mane tik atbaidydavo tai, kad žmonės gali būti linkę pervartoti alkoholio (pirmo karto patirtis iš žaidėjų pusės), gali būti linkę į esminių dalykų ignoravimą (keleto kitų žaidimų patirtis) ir entuziazmo nebuvimą (pastebėjimas, jeigu žaidimas trunka ilgiau nei vienas kartas).
Labai raginčiau pabandyti. Dėl alkoholio - tiesiog reikia iš anksto pasakyti savo poziciją dar renkant grupę(pvz. aš leidžiu savo žaidėjams išgerti bokalą alaus per sesiją, bet kol kas dar niekas nepasinaudojo šia teise).
Esminių dalykų ignoravimas - problema dažniausiai išsprendžiama "naujienų" būdu. Pvz. jei žaidėjai ignoruoja kažkokį keistą įvykį, po to jie sužino kuo jis pasibaigė be jų įsikišimo ar pan. Tada kitą kartą jie
žymiai atidžiau kreips dėmesį į tai, kas vyksta.
Bet kita vertus niekada negali iki galo pasitikėti žaidėjų sąmoningumu. Buvo toks atvėjis, kad jų grupė įeidama į dangoraižį paliko lauke jiems padedanti policininką. Grįžę jie rado jį be galvos kraujo klane, su aiškiais minutės senumo pėdsakais vedančiais atgal į diaugiaaukštį. Jie nusispjovė ir nuvarė apsipirkti, nes "dangoraižyje jis gali bet kur pasislėpti". Tai tiek to loginio mąstymo.
Entuziazmas - čia jau asmeninė savybė, sunku įtakoti, bet pagrindiniai dalykai palaikantys norą žaisti yra: ilgalaikiai grupės tikslai(pasaulio išgelbėjimas/sunaikinimas ar tiesiog making a difference), naujovės(naujos taisyklės, nauji itemai, nauji charai), asmeninės charo ambicijos(kerštas, noras kažką sukurti/išrasti, turto, šlovės ar valdžios siekimas). Entuziazmas yra kol kiekviena sesija atrodo originali ir visiškai nauja. Blogiausias IMO smūgis žaidėjų entuziazmui galėtų būti "planinės" sesijos, kaip holivudo serialai(Taverna -> Clues -> Monster -> Loot).
Bendrai paėmus - būtinai pabandyk meistraut, tikrai verta