Plius tie patys archetipai riboja blefavimo galimybes: agro (kaladės kurios užmuša greitai) ir combo (kaladės kurios kai turi tam tikrą kortų/efektų rinkinį laimi žaidimą, arba padaro oponentui nebeįmanomu laimėti) turi daug mažiau erdvės duotoje situacijoje negu kontrolė (kaladės kurios tikisi sukontroliuoti oponentą ir kai jau tas nebelabai gali priešintis dabaigia).
Viskas yra daug sudėtingiau (arba paprasčiau, kaip pažiūrėsi). Kalbant apie blefavimą aptarinėti archetipus ir in-game mechanikas yra tas pats, kas kalbant apie literatūros kūrinį aptarinėti spaustuvės dažų ir popieriaus sudėtį.
Visų pirma (ir antra, ir trečia) esmė yra žaidėjų psichologijoje. Asmeniškai man akivaizdžiausi ir lengviausiai išnaudojami yra du oponento sindromai: „Aš, masteris, žaidžiu prieš n00bą“ arba „aš, n00bas, žaidžiu prieš masterį“. Į detales nesileisiu ir apskritai čia ne vieta girtis
Bet pirmuoju atveju išnaudojami oponento lūkesčiai iš manęs, kaip iš naujoko, o antruoju – lūkesčiai iš manęs, kaip iš profesionalo. Ir, patikėk, sugebėjimas išnaudoti šiuos dalykus savo tikslams duoda labai daug.
Kaipo tipiškas antrojo varianto pavyzdys yra toks: beveik visi, save laikantys naujokais (ir dažniausiai jais esantys) žaisdami prieš tą, kurį laiko profesionalu, pergalės dažniausiai nesitiki. Net jei jis visą žaidimą laiminėja, vis tiek giliai viduje nusiteikęs ir psichologiškai pasiruošęs tam, kad pabaigoj „meistras“ parodys kokį nors dievą iš mašinos ar džiną iš ąsočio ir netikėtai iš po nosies nusineš pergalę. Dažnai taip ir būna, ir vos pamatę tą džiną naujokai dažnai nuleidžia rankas... nes jie to slapčia viduj tikėjosi ir tam psichologiškai ruošėsi visą žaidimą. Ir nedažnas pasivargina pamąstyti, ar tas džinas kartais nėra paprastas persirengęs žmogus be jokių galių
Kita vertus, jei matai, kad oponentas tave laiko n00bu o save masteriu, tai yra dar linksmesnė situacija (ir net labiau etiška nei kaip naujoko išnaudojimas). Už tokią tuštybę oponentui turi būti deramai atlyginta, todėl reikia stengtis kiekvienu veiksmu pateisinti jo įsivaizdavimus, reikiamose vietose nutaisinėti reikiamas veido išraiškas, akivaizdžiai demonstruoti kad visi tavo sprendimai priiminėjami vos ne randomu ir kad neturi jokios vilties laimėti todėl šiaip darai biliaką dėl vaizdo. Patartina karts nuo karto paprašyti jo pagalbos kokiais elementariais taisyklių klausimais. Ir taip toliau. Dažniausiai oponentas įsismaginęs ir širdy iš tavęs šaipydamasis taip ir nespėja suprasti, kodėl pralaimėjo. Musiet todėl, kad korta nėjo. Arba kad tas n00bas buvo just lucky this time.
O ten visokius bandymus apsimetinėti kad turi counterspellą kai jo neturi ar panašiai laikau vaikų žaidimais. Aišku, karts nuo karto jie irgi gali pasiteisinti. Bet tai primityvu
missrepresenting game state taisykl
O kaip ji skamba, beje?
Register
Login
FAQ
Search
