Izvelgciau du minusus - man uzkliuvo pats atlikimas ir perspejimo nebuvimas. Humoras, kurio sklidinas visas kurinelis, mano galva, turetu buti kiek kartesnis. Groteskas "al Dievu miskas" cia nelabai pritinka, mat isventiliuoja visa kuriama atmosferos sloguma.
Kiti tipiniai pastebejimai:
"...Tam tikslui buvo įsteigtas naujas kariuomenės padalinys, kurio tikslas..." - sviestas sviestuotas, sakyciau 
Be to, mestos granatos vien is smalsumo niekas negaudo, bent man neteke su tuo susidurti nei filmuose, nei literaturoje, ir psichologiskai sunku pagristi  Taip nutinka, nebent, kai norime, kad geriau skambetu, butu didesnis ispudis, taciau numojame i logika.
Pespejimo tkrai neiziurejau, meginau ir su lupa, ir mikroskopo pagalba, deja...
Gera zinia yra ta, cia velgi tik mano nuomone, kad autorius gan idomiai megina pateikti pati kurini. Cia tarsi ateities karo kronikos, ipinami fragmentuoti ivykiai isgyenti paties herojaus, kurio asmenybe neturi jokios rksmes, mat jis tera eilinis vienetas didziojoje mesmleje. Jo nesudetingu pamastymu pagalba yra atskeidziamos nuotaikos tvyrancios pajegu gretose,parodoma karo kasdienybe, bandoma palukstenti psichologine "patranku mesos" bukle ir isgyvenimai.
Apsakymas yra pusiau dokumetinio pobudzio, todel pasaulio pletimas cia nereikalingas, nereikalinga ir kruopstesne herojaus analize.
Vidutinio gilumo darbas, lyginant su bendru vidurkiu. Buciau linkes manyt, kad butent cia nera butinas konkretus action, o pasinerti i rekalingas gelmes si karta pavyko tik is dalies.
Siaip ar taip, sitas takelis (man taip atrodo) veda link teisingo kelio. Sekmes!
|
