Siam darbui, kuri pavadinciau darbu is didziosios D, gal kiek ir pritruko intrigavimo, taciau literaturiskai tai labai stiprus kurinys.
Rase aprasoma itaigiai ir spalvingai, todel kaltinimai pasaulio nebuvimu man lieka nesuprantami, nebent "pasauli" mes suprantame perenelyg tiesmukai. Del originalumo nieko negaliu pastebeti, mat nesu skaites daug fantastikos.
Pabaiga, kaip suprantu, taip pat nereiketu suvokti vienareiksmiskai. Man ji (pabaiga) uzdave daugiau egzistenciniu klausimu, nei vien banalus "mirdamas viska suprasi". Bet cia jau nuo skaitytojo subjektyvaus suvokimo priklausantys dalykai.
Tarp gan vykusiu egzotisku vardu yra ir keletas itin zemisku. Nelabai supratau kam tas Bitlas, Brisius ir Vilius, buciau palikes pvz. Bi, Bri ir Vi, - arba kazkurios minties vistik nepagavau, nezinau.
Man, kaip neskaiciusiam minetojo Šeklio Greitintuvo, sis gabus tekstas paliko gera ispudi, palei mane buvo vertas prizines vietos.
Linkiu sekmes !