Forumas.Fantastika.lt

fantastika.lt forumas
Dabar yra 2017-10-17 7:56

Visos datos yra UTC + 3 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
Parašytas: 2014-08-31 14:48 
Atsijungęs
Raudonoji kolegija
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2002-12-06 15:40
Pranešimai: 3419
Miestas: Wilno Kochane
Augso Veršius
Kami‘ų Miškas

Trečiadienis, saulėlydis, debesuota su pragiedruliais, aktyvumas vidutinis.
Vyturiai duodasi kiaurą dieną kaip pasiutę. Smulkūs nenaudėliai savo čirpimu net plentu lekiančių automobilių gaudesį užgožia. O man mobiliai patinka. Visados patiko, jei gerai pamenu. Ūžia sau prošal savo mašiniškais reikalais, ir jiems nei štai nei antai, kad vyturiai miegoti neleidžia. Kartais norėčiau būti kokiu sunkvežimiu ir dardėti pasaulio vieškeliais, solidžiai taip. Arba barža. Mačiau kažkada praplaukiančią baržą, tik nepamenu kur. Kai pakylu iki pat viršūnės galiu matyti visą Nemuno vingį, kaip ant delno, bet man kažkodėl atrodo, kad baržos Nemune nemačiau. Sunku su ta atmintim, aje.
Vakarinė saulė taip piktai dėbso purpurine akim pro plyšį tarp debesies ir horizonto, kad nei vienas iš mano kvaišelių nedrįsta rodytis. Na ir gerai, man daugiau ramybės. Galima pasidžiaugti artėjančiu pavasariu. Nedaug dar jo matosi šiose apylinkėse – pernykštės ražienos pilkos, medžių šakos rudos, tik mano pušynėlis žalias, kaip visuomet. Užtat aure, Senoji visą dieną savo lauką aria, garantuotai pavasaris artinasi. Va, beveik visą išvagojo. Būtų ir pabaigus, ale kad bėris sugedo, stovi koją pakėlęs, o senoji vis bando kanopą sureguliuoti. Anas matot irgi senas, aliejumi varomas, priešrevoliucinis.
Štai taip mes ir gyvenam, diena iš dienos, metai iš metų. Kairėj – kelias, dešinėj – upė, o per vidurį aš ir Senoji. Aš nelendu į jos daržą, ji nekiša nagų prie mano miško. Gerai sutariam, nesipykstam. Metai iš metų.
***
Sekmadienis, vakaras, giedra, aktyvumas žemas.
Kažkada seniai seniai, dar gerokai prieš revoliuciją, kitoje kelio pusėje, kaimelyje, buvo bažnyčia. Čia reiktų stabtelėti ir paminėti, kad kaimelis principe irgi buvo. Dabar liko tik apleistos trobos. Na o bažnyčia tai sudegė. Vieni sakė, kad vietiniai chuliganai su degtukais pažaidė, kiti tikėjo, kad Dievulis žaibu truputį nepataikė. Kas ten dabar supaisys? Tik žinau, kad ne aš padegiau. Na, esu beveik visiškai tuo tikras. Sunku su ta atmintim, aje.
Beje, apie ką aš čia? Ach taip! Taigi, kol bažnyčia dar stovėjo, ramų sekmadienio vakarą galėjai girdėti, kaip klebonas varpais skambina, tikinčiuosius kviečia. Dabar gi niekas sekmos dienos nemini - mašinos keliu birzgia lygiai taip, kaip kitomis dienomis. Po teisybei, tai net nežinočiau, kada tas sekmadienis, jei ne kaimynė. Senoji sekmą dieną sąžiningai ilsisi. Sėdi gonkose, žvelgia į tolumoje žydinčių rapsų laukais žirgliojantį auto-agronomą. Automatas purškia išvešėjusius žolynus vandens ir trąšų mišiniu. Tuo tarpu jos pačios bulvės atrodo kažkokios nugeibę. Vis tas prakeiktas karštis.
Užtat poilsiautojams gerai. Ant Nemuno kranto visą dieną stovi patrinta Honda, radijas pro atlapas duris pumpuoja cypiantį ritmą. Keturi revoliucijos palikuonys tvarsosi pakrantės žolėje, lyg jų pigūs sintkūnai galėtų įdegti. Biesas žino, kokio jie amžiaus, bet galėčiau statyti tris prieš vieną, kad šitie niekada nebuvo seni. Sulaukė dvidešimties ir iš karto pasirašė lengvatinius kontraktus sintetiniam nemirtingumui. Standartiniai „Euro-A“ kūnai, vienodo ūgio, sudėjimo bei veido, ir jokio noro sugalvoti ką nors naujo – po šiai dienai „poilsiauja“ taip pat, kaip ir tada. Ech, peklon juos. Tik nuotaiką gadina.
Mano kvaišeliai irgi nuo karščio nulėpę, kaip tos bulvės. Vangiai šmirinėja pažeme, tirštesnio šešėlio ieškodami. Sunku jiems vasarą, kai saulė vos ne kiaurą parą danguje. Laimei, ne už poliarinio rato gyvenam. Nusileis ta saulelė, nusileis.
***
Ketvirtadienis, popietė, apsiniaukę, aktyvumas aukštas.
Tai bent cirkas! Vos lietus aprimo, atsibrozdino karavanas visureigių ir prie pat mano miško pažėrė visą pulką sintkūnų bei kelis centnerius elektronikos. Garbės žodis, tiek įrangos net vaiduoklių gaudytojai neturėjo. Visi atsibastėliai niponiškais veidais, bet prabangiais, personalizuotais. Net ūgis ir sudėjimas skiriasi. Kombinezonai ir visa įranga su kompanijos logotipu. Taip taip, tos pačios kompanijos, kitų juk neliko. Tratatuoja tarpusavyje nesuprantama kalba. Niponiškai turbūt.
Kol atvykėliai pakavo, montavo ir reguliavo, atbirbė dar viena Tojota, šį kartą keleivinė. Iš visureigio palengva išsikrapštė nedidukas žilas nipsas. Tikrai tikrai, nemeluoju – žilas! Sintetinis, be abejo, bet veidas ir kūnas išdirbti iki smulkmenų, net šlubčioja taip natūraliai, kad turi lazdele pasiramsčiuoti. Tas senas veidas kažkodėl atrodo matytas. Gal čia tas pats, kaip ten jis, na tas, kur sąmonės transportavimą išrado? Ne, negali būti, tas juk numirė taip ir nepasinaudojęs, bent taip aš pamenu. O gal ir klystu. Sunku su ta atmintim...
Senas krienas persimetė keliais žodžiais su vienu iš technų ir, lydimas dviejų jaunuolių, patraukė į Senosios sodybą. Įėjęs pasisveikino. Niponiškai, galvą makteldamas, ir mūsiškai, nuo žemės įdiržusią ranką paspausdamas. Senoji irgi nepasimetė, tuoj užtiesė stalelį gonkose, patiekė arbatos ir virtų naujo derliaus bulvių. Jaunuoliams puodelių nepadėjo. Anie ir nesiprašydino, liko kieme stovėti.
Mane staiga lyg elektra nukrėtė. Pasirodo, keliaujantis Nipono cirkas jau surentė savo agregatus ir pradėjo mygtukus maigyti, antenomis mojuoti ir kaip pablūdę marmaliuoti apie savo kvantus, vatus ir dar kažkokius kami. Kam jiems tų kamių prireikė? Jei gerai pamenu, „kami“ mūsiškai nei tai dūšia, nei tai dievukas. Gal iš tiesų jie vaiduoklius medžioja? Kvaišeliai irgi iškart sujudo sukruto, aplink aparatus šokinėti pradėjo, lyg smalsių šuniokų banda. Ką padarysi, kvaišeliai jie ir yra kvaišeliai. O elektrą cirkininkai galėtų ir sau pasilaikyti. Arba kvaišeliams.
Seniai tuo metu aptarinėjo išskrendančių žąsų pulkus ir gervių klyksmą rudens danguje, rapsų aliejaus išeigą ir bulvių derlių. Abu šnekėdami sava kalba, nesuprasdami nei žodžio ir tuo pačiu visiškai patenkinti pokalbiu.
Geri ir blogi dalykai anksčiau ar vėliau baigiasi. Technai baigė savo elektrinius triukus, atraportavo bosui, susipakavo ir išvažiavo. Kvaišeliai išsilakstė į visas pakampes. Senasis nipsas pakilo, du kartus nusilenkė ir išėjo. Iš Senosios kiemo išėjo, ne išvažiavo. Du parankiniai patiesė prie pat miško dailų kilimėlį. Nedidelį, kaip tik atsiklaupti tinkamą. Senis išsirengė iki pusės, atsiklaupė, nulenkė galvą, sukalbėjo maldą. Pagalbiniai neskubėdami atidarė sintkūno nugarą ir, vieną po kitos, ištraukė baterijas. Pagrindinę ir visas šešias atsargines. Senis susmuko.
Viskas anksčiau ar vėliau baigiasi. Net ir sintetinis nemirtingumas.
Tą naktį pasigedau vieno kvaišelio. Biesas žino, kur jis pasidėjo. O gal pamiršau, kiek jų buvo. Sunku su ta atmintim, aje.
***
Diena, sninga, aktyvumas kritinis.
Nežinau, kokia šiandien savaitės diena. Pamečiau skaičių. Pūga maišo žemę su dangum, sunku net atskirti kada šviesu, kada tamsu. Senoji irgi kelinta para nesirodo iš savo gryčios. Kvaišeliai urduliuoja, dūksta su snaigėm, plevena aukštyn žemyn. Gerai jiems. O gal ir ne gerai, kas gi supaisys.
Man menas, kad pirmieji kvaišeliai pasirodė po revoliucijos. Taip taip, tos pačios revoliucijos, kai Nipono kompanija pasiūlė praktinį nemirtingumą – sąmonės perkėlimą į sintetinius kūnus. Visiems pasiūlė, ne tik turtingiesiems. Žinoma, buvo atsisakiusių, buvo prieštaraujančių, bet mažai, mažai. Va taip ir įvyko revoliucija. Pamažu, neskubiai, be jokio kraujo, be didelių emocijų. Girdėjau, kad nuo to laiko nebuvo nei vieno tikro karo. Gerai, kad nebuvo, kam gi jo reikia? Užtat atsirado kvaišeliai. Bent taip pamenu. O gal ir klystu. Sunku su ta atmintim, aje.
***
Viskas anksčiau ar vėliau baigiasi, net ir laukimas. Tą naktį ji atėjo pas mane. Atėjo ir pasiliko. Dabar miškelyje busim dviese, dvi vėlės, du vaiduokliai, du kami. Dviese.

_________________
o jei kiekvienas pirma galvotų, o tik paskui postintų, pusė topikų išvis nebūtų gimę.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 3 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron